E. Purlio teigimu, biokuro rinkoje yra išlaikomi beveik visi Vyriausybės patvirtintame Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 metams numatyti parametrai ir rodikliai.

„Tiek taip vadinamas indeksas dėl koncentracijos, tiek didžiausio tiekėjo, rinkoje užimančio didžiausią dalį. Pavyzdžiui, didžiausias tiekėjas užima 15 proc., o tikslas yra ne daugiau kaip 20 procentų. Dabar 75 proc. rinkos yra pasidalinusios 17 įmonių, o siekis yra ne mažiau kaip 15“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kur svarstyta padėtis biokuro rinkoje, tvirtino E. Purlys.

Pasak jo, vienintelis nevykdomas rodiklis – dėl importuojamo biokuro. Siekis yra, kad, jis sudarytų ne daugiau kaip 20 proc., tuo metu pernai iš Baltarusijos importuoto biokuro dalis sudarė 30 procentų.

„Turėjome kituose energetikos sektoriuose karčios patirties, todėl nenorime, kad biokuro importas keltų grėsmę ir riziką mūsų energetiniam savarankiškumui“, – sakė E. Purlys.

Anot jo, per didelė importuojamo kuro dalis ateityje gali lemti didesnius nei yra toleruojami ar pageidaujami kainų svyravimus.

„Tas kainų svyravimas metai iš metų – du su puse karto, jis nepageidautinas, nes vieną sezoną šildymo kainos – labai aukštos, o kitą – žemos, todėl mūsų noras yra turėti pakankamai stabilią vietinę pasiūlą ir stabilias kainas, kurios svyruotų dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui, žiemos sąlygų“, – aiškino viceministras.

Jo teigimu, jau netrukus padėtį pataisys trys žadamos įgyvendinti priemonės, o visų pirma bus keičiama kuro pirkimo tvarka – ją per liepą ketinama patvirtinti.

„Esant vienodai (biokuro – BNS) kainai, pirmenybė būtų teikiama vietiniam biokurui. Taip pat ketinam sutvarkyti užbiržinius sandorius – jie būtų vertinami pagal biržos kainą. Dar rengiama tvarka, kuri leistų įsitikinti biokuro kilme – ar jis vietinis, ar importuojamas“, – aiškino E. Purlys.

Jis žada su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (VERT) ieškoti būdų, kaip paskatinti naudoti prasčiausios rūšies biokurą.

„Liekanas, šakas, tai kas pūva ir kas išskiria CO2“, – tvirtino viceministras.

Laikinai einanti Valstybinių miškų urėdija direktoriaus pavaduotojos medienos ruošai ir prekybai pareigas Ramunė Petkevičienė sakė, kad miškininkai susiduria su sumažėjusia miško kirtimų liekanų paklausa.

„Pačios pigiausios žaliavos vartojimas metai iš metų ženkliai mažėja“, – teigė ji.

Pasak urėdijos atstovės, 2019 metais tik 17 šilumos gamintojų naudojo biokuro žaliavą, ruošiamą iš miško kirtimų liekanų, tuo tarpu iš geresnės medienos gautą žaliavą naudojo 87 įmonės.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)