Strategijoje sudarytas veiksmų planas, kaip iki 2050 metų Lietuva galėtų tapti energetiškai nepriklausoma ir elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių apsirūpinančia valstybe.
„Šiandien (...) biokuras CŠT sistemose sudaro apie 80 proc., tuo metu projektuojame, kad 2050 metams (biokuras sudarys – ELTA) mažiau nei 50 proc. Visą tą kiekį turės pakeisti kitos technologijos, todėl mes didelį dėmesį skiriame aplinkos energijai. Į aplinkos energiją įeina geotermija“, – parlamento Energetikos ir darnios plėtros posėdyje trečiadienį kalbėjo I. Žilienė.
Numatyta beveik 19 mln. eurų investicijoms į šilumos siurblius. Čia reikia turėti omenyje ir susijusią įrangą, kuri yra būtina aplinkos ir atliekinės energijos surinkimui.
„Šilumos gamybos rinka yra konkurencinė ir šiluma, kuri yra pagaminama šilumos gamybos įrenginiais, su ja yra dalyvaujama šilumos supirkimo aukcionuose. Taip kad jos kaina turi būti konkurencinga, nes negalime investuoti technologijos, kurios savikaina bus aukštesnė negu (kitais būdais pagaminamos šilumos – ELTA) – biokuro įrenginiuose ar, tarkime, šilumos siurbliais, atliekinės šilumos. Čia yra tam tikrų iššūkių, kuriuos reikia skaičiuotis ir vertinti“, – tvirtino I. Žilienė.
Anot viceministrės, strategijoje numatytas šilumos ir elektros išgavimas iš atsinaujinančių energijos šaltinių – ne tik žemės šilumos, tačiau ir iš saulės, vėjo, bioatliekų ir kitų žaliųjų šaltinių gaminamą energiją. Šiems pokyčiams reikalingą infrastruktūrą, pasak I. Žilienės, planuojama finansuoti apie 19 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) skiriamų lėšų.
„Numatyta beveik 19 mln. eurų investicijoms į šilumos siurblius. Čia reikia turėti omenyje ir susijusią įrangą, kuri yra būtina aplinkos ir atliekinės energijos surinkimui“, – teigė viceministrė.
CŠT sektoriaus įmonės, pasak I. Žilienės, į ES paramą galės pretenduoti nuo šių metų gruodžio mėnesio, kai ministerija planuoja pradėti skelbti kvietimus. Parama bus skaidoma į dvi dalis – Vidurio ir Vakarų bei visos likusios Lietuvos regionams.
„Finansavimas, aišku, nėra didelis, nes CŠT sektoriui finansuoti yra skiriama apie 20 proc. nuo visos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, žalinimui, transformacijai būtent energetikos sektoriuje“, – pridūrė I. Žilienė.
Seimas po svarstymo šią savaitę pritarė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektui. Kaip jau sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, įgyvendinus strategijoje numatytus tikslus galima būtų sukurti apie 140 tūkst. darbo vietų, šalis sutaupytų 6 mlrd. eurų. Tiesa, strategijos įgyvendinimas, kaip jau minėta, šaliai galėtų kainuoti iki 150 mlrd. eurų.
Skelbiama, kad strategija leistų užtikrinti Lietuvos energetinį saugumą, sudarytų sąlygas šaliai pačiai visiškai apsirūpinti elektros energija ir kurtų konkurencingas kainas rinkoje elektros vartotojams.