Panevėžys šildymą pradėjo pirmas iš didmiesčių.
„Analizuojant didžiuosius miestus daugiau nei vidutinę rinkos kainą mokės Panevėžys, tai yra 11,13 cento už kilovatvalandę (be PVM), spalio mėnesio duomenimis“, – komentuoja „Swedbank‟ finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
„Panevėžio energija‟ yra savivaldybės valdoma įmonė. Ji biokuro šiluma aprūpina Panevėžį, be jo – dar penkis regiono miestus bei rajonus.
Už šilumą spalį pigiau nei Panevėžys mokės Vilnius, Šiauliai. Kai kurie Panevėžio gyventojai situaciją dėl kompensacijų vadina žeminimu.
„Žemina mane. Gyvenime nebuvau taip žeminama, kaip dabar (…) Labai besočiai yra verslininkai. Kas gi sukelia tas kainas? Ne mes gi, pensininkai‟, – sako pašnekovė.
„Šį kartą būsiu išmaldos prašytoja, antri metai iš eilės‟, – priduria ji paklausta, ar teks taupyti.
„Niekas nežino, ką daryti. Vieni atideda paskutinį kąsnį, kiti tiesiog į skolas eina‟, – sudėtingą situaciją komentuoja dar vienas vyras.
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius T. Jukna sako, kad galėjo būti taip, jog vieni miestai dabar pasitvirtino mažesnę kainą, kol šilumos kiekiai maži, o vėliau, ateinančiais mėnesiais, kaina ten pastebimai išaugs.
Finansų analitikai skelbia, kad pabrangus šildymui gyventojų galimybės susimokėti už paslaugas Lietuvoje irgi labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje vidutinė alga „į rankas‟ yra 1300 eurų.
Pasak LNK, panevėžiečiams net ir tokios algos yra retos: esą aukštas pozicijas užimančiųjų algos pakelia bendrą vidurkį.
„Realiai padėtį iškraipo. Jeigu visi gautų „vidutiniškai‟, tai socialinės paramos skyriuje tiek žmonių nebūtų‟, – kalba viena miesto gyventoja.
Stringa sistema, bet pavasario laukti gal nereikės
Besikreipiančiųjų dėl paramos tiek daug, kad stringa elektroninė sistema. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ramina, jog kompensacijos už šildymą bus mokamos ir atgaline data pavasarį, jei tik gyventojai negali šiuo metu pateikti prašymų joms.
„Sistema yra labai sena, nuo 2006 metų kurta sistema, iš principo niekada nebuvo fundamentaliai atnaujinta. Dabartinės bazės yra tokio senumo, kad net tenka paieškoti specialistų. Esame pasitelkę net ir užsienio specialistus, kurie mums gelbėja.
Paprastai kalbant, kas atsitiko, tai išaugo žmonių srautas, prisijungimų skaičius viršija tris kartus, ir pikiniais momentais net daugiau. Ir dėl to sistema neatlaiko tokios apkrovos‟, – LNK sakė SADM kanclerė Ana Selčinskienė.
Ji priminė, kad dabar parama priklauso ne tik nepasiturintiems, bet ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, maža to, ne tik už centrinį šildymą, bet ir kitais būdais besišildantiems gyventojams, todėl išaugus skaičiams sistema negali jų apdoroti.
„Kalba eina apie SPIS veikimą, įskaitant ir apie kitas socialines paslaugas ir išmokas. (…) Ji veikia, bet reikia turėti kantrybės, nes ne iš pirmo karto pavyksta prisijungti‟, – sakė ministerijos kanclerė.
Pasak jos, jeigu žmonės kompensacijos dabar negautų, ji bus suteikta atgaline data.
Į pastebėjimą, kad žmonėms parama reikalinga jau dabar, A. Selčinskienė patikino, kad šilumos tiekėjų paprašyta geranoriškai vertinti situaciją ir išdalyti mokėjimus etapais arba juos atidėti.
„Šilumos tiekėjų asociacija tikrai sureagavo ir pranešė, kad visi šilumos tiekėjai šiuo metu yra geranoriški ir reaguos į kiekvieną tokį prašymą vertindami, padalindami ir atidėdami tuos mokėjimus‟, – sako ji.
A. Selčinskienė teigia, kad sunku pasakyti, kada sistema veiks stabiliai.
„Čia yra didelė problema, kritinė, labai didelė informacinė sistema. Dabar jos populiarumas dėl šildymo kompensacijų, bet šiaip ji skirta visoms socialinėms paslaugoms ir visoms išmokoms.
Situacija nepasikeis per vieną dieną. Investuojame ir darome viską, kad prie šitos sistemos dirbtų kompetentinga komanda‟, – komentavo A. Selčinskienė.
Čia galite pažiūrėti LNK video: