Estijos tinklų operatorius „Elering“ komentuoja „Delfi“, kad yra ribojimų ties Latvijos ir Estijos siena ruošiantis sinchronizuoti Baltijos šalių sistemas su žemynine Europa.
„Padėtis išliks daugiau mažiau tokia iki sinchronizavimo pabaigos 2025 metais“, – teigia „Elering“ atstovė Katlin Kremmer.
Plačiau ji nekomentavo kainų skirtumų, motyvuodama tuo, kad sistemos operatorius yra atsakingas už tiekimo saugumą ir prižiūri tinklą, užtikrindamas rinkos veikimą, o rinkos kainos jau yra jos dalyvių kompetencija.
„Elering“ pastarosiomis dienomis paskelbė biržoje „Nord Pool Spot“ du pranešimus apie 330 kV perdavimo linijų remontus.
Lietuvos valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ vadovas Darius Maikštėnas feisbuke teigė, kad „kyla įvairių klausimų“.
„Ir vėl Estijos-Latvijos pjūvis remontuojamas, perkrautas, perkaitęs dėl temperatūros. Kažkaip jau vos ne dešimtmetį taip sunku Estijos energetikams susitvarkyti, kad nebūtų kamščių į Latviją ir Lietuvą patekti pigiai suomiškai energijai. Paleidžiant naują Suomijos branduolinį reaktorių klausimų kyla įvairių“, – sako jis.
Kaip matyti žemiau esančiame infografike, pirmadienį elektros vidutinė didmeninė kaina antradieniui (rytdienos kaina, angl. day-ahead price) Lietuvoje buvo 467 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 453 eurai, o Estijoje – apie 75 eurai. Tiesa, vėliau kaina Estijoje paaugo, nors ir liko mažesnė nei Baltijos kaimynių. (Grafikas papildytas rugsėjo 19 d.)
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) generalinis direktorius Virgilijus Poderys prisimena, kad Estijos pralaidumų klausimas keltas ir seniau. Esą svarstyta, kodėl po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo jie sumažėję.
„Viena jungtis yra remontuojama. Bet rinkos profesionalai diskutuoja, net ir atsižvelgiant į tai, ar atiduodami visi pralaidumai rinkai. Na, ir šitoje vietoje visiems kyla įvairių klausimų. Ne visi rinkos dalyviai galvoja, kad tai yra pagrįsta. Nes kodėl kainos neišsilygina? Yra apribojamas pralaidumas tarp dviejų zonų, tarp Latvijos ir Estijos“, – apie dabartinę situaciją kalbėjo sakė V. Poderys.
Anksčiau jis buvo Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas. V. Poderys teigia, kad Estijos aiškinimai įtikindavo ne visus.
„Blogai nusiteikę rinkos dalyviai sakė taip: kai jie (Estija – red.) patapo pigiausiais gamintojais dėl savo skalūnų, pralaidumai mažėjo. Tai čia tokie samprotavimai rinkoje. Ir BRELL šalys vis grįždavo prie to klausimo, ir visų neįtikindavo estų įrodinėjimai – ir tuo metu“, – sakė V. Poderys.
Lietuvos reguliuotojas: nebūtinai neskaidru
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) komentavo naujienų portalui, kad šiomis dienomis yra apribota jungtis Estija-Latvija, tačiau tai nebūtinai reiškia, jog yra vykdoma neskaidri veikla.
„Pagal paskelbtus duomenis, iš 1447 MW jungties pralaidumo tarp rugsėjo 12 ir 16 dienos prieinama tik 676 MW. Ribojimų priežastis – 330 kV elektros perdavimo linijos remonto darbai Estijoje. Atitinkamai apribota ir jungtis Latvija-Lietuva. Tuo pačiu laikotarpiu šioje jungtyje iš 1201 MW maksimalaus pralaidumo prieinama tik 701 MW“, – rašoma komentare.
Anot tarybos, Estijos – Latvijos perdavimo linija yra apribota dėl remontų nuo šių metų liepos 27 dienos (tačiau su pertraukomis remontai truko ilgiau).
„Tai nebūtinai reiškia, kad yra vykdoma neskaidri ar nesąžininga veikla. Linijų remonto darbai, įskaitant metinės priežiūros, įprastai daromos vasarą. Įprastomis elektros rinkos sąlygomis tai yra saugiau, nes mažesnis suvartojimas ir mažesnės biržos kainos, kas leidžia atlikti tokius darbus“, – sako taryba.
Pralaidumo ribojimų jungtyje Suomija-Estija šiuo metu nėra paskelbta, sako reguliuotojas. Tai esą reiškia, kad elektros jungtis gali veikti pilnu 1016 MW pajėgumu.
„Susisiekiantys indai“
„Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis naujienų portalui komentuoja, kad Baltijos šalyse dėl sinchronizacijos vykdoma virtinė darbų, įskaitant ir oro linijų rekonstrukcijas. Šie darbai yra gerokai ilgesni nei planiniai remontai, paprastai trunkantys iki savaitės.
„Nuo praėjusių metų balandžio 12 dienos rekonstrukcijai yra atjungta linija Tartu-Balti, o nuo pernai lapkričio 22 dienos rekonstruojama ir Tartu-Valmiera oro linija. Nuo pernai metų pradžios iki pirmosios rekonstrukcijos vidutinis bendras Estijos-Latvijos pralaidumas siekė 1291 MW. Nuo rekonstrukcijos pradžios iki dabar – jis sumažėjęs iki 995 MW.
Šių oro linijų rekonstrukcijos pabaiga numatyta kitų metų kovo 28 dieną“, – rašoma komentare.
Anot R. Masiulio, Estija oro linijose su Latvija yra įsivedusi temperatūros ribojimus, kada esant 25 laipsnių ir didesnei temperatūrai yra mažinami pralaidumai elektros linijose.
„Pasak Estijos, tai daroma siekiant užtikrinti perdavimo linijų eksploatavimo saugos reikalavimus. Šią savaitę (nuo rugsėjo 12 iki 16 dienos) Latvijoje planiniam remontui yra atjungta ir Velikoreckaja-Rezeknė oro linija, daranti įtaką pralaidumams“, – aiškina „Litgrid“ vadovas.
Jis komentuoja, kad elektros rinka veikia susisiekiančių indų principu, tad elektros kainai įtaką daro didėjantys arba mažėjantys pralaidumai.
„Didesni pralaidumai lygina kainas tarp šalių, mažesni – kainas išskiria. Pavyzdžiui, jeigu Estijoje yra mažesnės elektros kainos, didesni linijų pralaidumai elektros kainas sumažintų Latvijoje, jos kiek sumažėtų ir Lietuvoje“, – teigia R. Masiulis.
Neliko nepastebėta Lietuvos verslo
Į drastiškus kainų skirtumus Baltijos šalyse atkreipė dėmesį ir Lietuvos verslo atstovai. Apie Estijos kainas jie užsiminė spaudos konferencijoje, kurioje kalbėjo apie sudėtingą verslo situaciją aukštų energijos kainų kontekste.
Trečiadienį Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmų (PPAR) prezidentas Vytis Lembutis sakė, jog padėtis yra kritiška ir be valstybės įsikišimo ar pagalbos verslas nemato prošvaisčių.
„Ir dar didesnė problema, kad mūsų kaimyninės šalys sugeba rasti būdų, kaip spręsti energetinius klausimus: ta pati Estija, šiandien „Nord Pool“ duomenimis, už elektrą moka beveik penkis kartus mažiau negu mokame mes. Kodėl taip yra? Tai yra klausimai, į kuriuos neturime atsakymo, bet esame pasiruošę diskusijoms“, – kalbėjo V. Lembutis.
Panevėžio PPAR Utenos filialo vadovo Jurgis Dumbrava teigė, kad atsinaujinančią energetiką plėtoti Lietuvoje reikia, tačiau nederėtų pamiršti ir kitų būdų gaminti elektrą.
„Estija turi savo generaciją, gamina daugiau elektros energijos. Mes, skirtingais laikotarpiais, gaminome nuo 25 iki 30 proc. (...) Savos generacijos, bazinės – kol kas nėra aiškumo, kaip mes tai užtikrinsime“, – sakė J. Dumbrava.
Mato dvi problemas
„Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius „Delfi“ papildė grupės poziciją dėl kainų skirtumų. Pasak jo, keliamas klausimas dėl dažnai pasikartojančių planinių elektros linijos remontų tarp Latvijos ir Estijos: dabar biržoje „Nord Pool“ paskelbta apie apie du planinius elektros linijos remontus, jų metu pralaidumas iš Estijos į Latviją turėtų būti sumažintas 500–800 MW.
„Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu visame regione vyrauja įtampa dėl itin aukštų elektros kainų biržoje, kiekvienas toks apribojimas turi būti pagrįstas ir trukti kuo trumpiau, nes bet kokie apribojimai lemia reikšmingus kainų skirtumus tarp šalių“, – komentuoja A. Ketlerius.
Jis pažymi, kad šuo metu tiksliai įvertinti, kaip keistųsi kaina Lietuvoje, jeigu jungtys veiktų visu pajėgumu, grupė negali, nes neturi visos reikiamos informacijos.
„Vis dėlto fundamentalūs principai yra tokie, kad jungtims veikiant maksimaliu pajėgumu, mažėja ir kainų skirtumai tarp skirtingų valstybių. Be to, iš „Nord Pool“ biržos tinklapyje pateikiamų duomenų galima daryti išvadą, jog nevykstant remontams kainų skirtumai tarp Estijos ir Latvijos yra itin nedideli ir kainos šiose prekybos zonose būna beveik identiškos“, – sako grupės atstovas.
Anot jo, grupė įžvelgia tokias esmines problemas:
„Neaiškūs elektros perdavimo ribojimų dydžių nustatymo principai. Dažniausiai tiesiog pasakoma, kad vyks „330 kV linijų remontas“ ir nepaaiškinamas ryšys tarp remontuojamos linijos pralaidumo bei numatyto apribojimo dydžio.
Remontų trukmių pasikeitimai „paskutinę minutę“. Pavyzdžiui rugpjūčio 17 dieną buvo pranešta, jog rugsėjo viduryje remontas truks tik dvi su puse dienos, tuo tarpu likus 5 dienoms iki jo pradžios remonto trukmė patrigubėjo“, – teigia A. Ketlerius.