„Šiąnakt „Nord Stream 2“ dispečeris sausumoje užfiksavo staigų slėgio kritimą vamzdyno A gijoje. Vokietijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos pakrančių apsaugos tarnybos buvo įspėtos nedelsiant. Vyksta tyrimas“, – teigiama bendrovės „Nord Stream 2 AG“ pranešime.
Anot Rusijos žiniasklaidos, Danijos jūrų administracija pranešė aptikusi dujų nuotėkį netoli Bornholmo salos, už šalies teritorinių vandenų, Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Ši vieta atitinka dujotiekio „Nord Stream 2“ maršrutą. Danijos jūrų administracija patarė laivams vengti šios vietos 5 mylių spinduliu.
Apie incidentą praneša ir agentūra „Reuters“, cituodama Vokietijos ekonomikos ministeriją.
Jos duomenimis, slėgis „Nord Stream 2“ gijoje per naktį nukrito nuo 300 iki 7 barų.
„Šiuo metu palaikome ryšius su atitinkamomis institucijomis, kad išsiaiškintume padėtį. Vis dar neturime aiškumo dėl priežasčių ir faktų tikslumo“, – teigiama Vokietijos ministerijos pranešime.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo, apie 10 mlrd. eurų kainavęs vamzdynas, baigtas tiesti ir užpildytas dujomis praėjusių metų pabaigoje, turėjo padvigubinti rusiškų dujų eksporto koridoriaus per Baltijos jūrą pajėgumus. Tačiau Vokietijos federalinė vyriausybė šiemet vasarį, prieš pat Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą, nutraukė „Nord Stream 2“ sertifikavimo procesą.
Vokietijos sąjungininkės JAV ir Europos šalys seniai priešinosi šiam dujotiekiui, nuogąstaudamos, kad Maskva juo naudosis kaip geopolitiniu ginklu ir kad jis padidins Europos priklausomybę nuo Rusijos. Vienintelis faktinis Šveicarijoje registruotos „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“, o jo partnerės šiame projekte kaip finansuotojos ir planuotos naudos gavėjos buvo vokiečių „Wintershall Dea“ ir „Uniper“, prancūzų „Engie“, austrų OMV ir anglų bei olandų „Shell“.
Visą rusiškų dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ šio mėnesio pradžioje neribotam laikui sustabdė tokio pat pajėgumo „Nord Stream 1“ neva dėl techninių problemų, kurių esą neįmanoma išspręsti dėl Vakarų sankcijų Rusijai. Berlynas tokius argumentus pavadino niekiniais ir apkaltino Maskvą šantažu.