Pasak pranešimo, kreipimosi į tarptautinį arbitražą pagrindas – Lietuvos nenoras kompensuoti reikšmingus nuostolius, kuriuos „Veolia“ valdomos antrinės įmonės „Vilniaus energija“ ir „Litesko“ patyrė įsigaliojus nesąžiningiems ir diskriminuojantiems teisės aktų pakeitimams ir veiklos reguliavimo sprendimams.
„Veolia“ tarptautiniam arbitražui taip pat nurodė, kad politinių tikslų vedina Lietuva tęsia prieš bendroves nukreiptą persekiojimo kampaniją
„Nepaisant mūsų gerų rezultatų, mes neturėjome kitos galimybės kaip tik kreiptis į tarptautinį arbitražą Vašingtone vakar. „Veolia“ reikalauja iš Lietuvos, kad ši kompensuotų nesąžiningą elgesį su „Veolia“ turtu Lietuvoje“. Mes skaičiuojame nuostolius, siekiančius 100 mln. eurų“, - kalbėjo į Lietuvą naujienos pranešti atvykusi Malika Ghendouri, „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai.
Prancūzijos bendrovės atstovė teigė į Vilnių atvykusi paaiškinti, kas lėmė šį žingsnį. Pasak jos, tarptautinė bendrovė per du dešimtmečius, kuriuos veikė Lietuvoje, „tapo atpirkimo ožiu kai kuriems vietos politikams“.
M. Ghenodouri taip pat aiškino, kad įmonė atmeta viešumoje nuolat girdimus kaltinimus dėl didelių šildymo kainų: „Šildymo kaina nėra nustatoma „Vilniaus energijos“ ar „Litesko“, kainos yra nustatomos valdžios. Šilumos kainoje dujų kaina yra svarbiausia sudedamoji dalis bendroje kainoje, o tam „Vilniaus energija“ tam negali turėti įtakos“.
Viešnia taip pat tikino, kad bendrovė yra tapusi politikų kovos įrankiu, kai „Veolia“ viešoje erdvėje yra tapatinama su „Iccor“. M. Ghenodouri pabrėžė, kad „Vilniaus energijoje“ prancūzų koncernas turi 100 proc. akcijų, o „Litesko“ istoriškai litusių „Iccor“ turi 0,03 proc. akcijų.
„Tai išskirtinis sprendimas ir unikali situacija (kalbant apie Lietuvą – red.). Mes niekada nesame į teismą padavę Europos valstybės. Per ilgus metus prisimenu turėjome bylą 1996 m. prieš Argentiną. Bylą laimėjome ir gavome daugiau nei 200 mln. JAV dolerių tuo metu“, - paklausta, ar bendrovė turėjo ginčų su kitomis valstybėmis, kuriose „Veolia“ yra investavusi.
M. Ghenodouri teigė, kad ieškinys prieš Lietuvą tarptautiniam arbitražui pateiktas dvišalės sutarties tarp Prancūzijos ir Lietuvos pagrindu, kuria Lietuva yra pasižadėjusi apsaugoti Prancūzijos investuotojų turtą ir investicijas šalyje.
Paklausta, ar gavusi norimą kompensaciją iš Lietuvos, bendrovė galvotų pasitraukti iš Lietuvos viešnia teigė: „Gyvenimas pilnas sunkumas versle, bet mes tikime Lietuva. Yra lietuviškas teisingumas, yra tarptautinis teisingumas. „Veolia“ modelis yra ilgalaikė partnerystė su klientais. Dar 2012 m. mes pardavėme atliekų tvarkymo verslus Baltijos regione. Tuomet bendrovė pergalvojo savo strategiją, sprendė į kuriuos regionus ir verslus koncentruotis, bet mes nusprendėme likti Lietuvoje“.
Tarptautinės advokatų kontoros „Sidley Austin LLP“, arbitraže atstovausiančios „Vilniaus energijos“ akcininkę, vyriausiasis partneris Stanimiras Alexandrovas teigė, kad kol kas tiksli suma, kiek bendrovė norėtų gauti iš Lietuvos, negali būti įvardyta. Pasak jo, pateikus teismui visus įrodymu su ekonomistų, buhalterių pagalba bus apskaičiuoti tikslūs nuostoliai, kuriuos bendrovė tiki patyrusi dėl Lietuvos veiksmų.
„Kreipimasis į tarptautinį arbitražą – vienintelis „Veolia“ likęs kelias. Laukiantis ilgas ir brangus procesas gali turėti neigiamų pasekmių dalyvių reputacijai, tačiau būtent tarptautinis arbitražas garantuoja neutralumą ir objektyvumą, kuris galimai nebūtų užtikrintas kitomis aplinkybėmis“, - pranešime spaudai teigia bendrovės „Veolia“ viceprezidentė Centrinei ir Rytų Europai Malika Ghendouri.
Gali apsunkinti Vilniaus šilumos tinklų perėmimą
Prancūzijos energetikos, vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo koncerno „Veolia“ ieškinys arbitražui gali apsunkinti Vilniaus šilumos ūkio perdavimo procesą, sako miesto ūkį perimsiančių Vilniaus šilumos tinklų stebėtojų tarybos pirmininkas konservatorius Arvydas Sekmokas.
„Aš labai neigiamai vertinu tokį investuotoją. Mes jau patyrėme Lietuvoje kai kuriuos investuotojus ir jų veiksmus, to paties „Gazpromo“ ir „E.O|N“. Investuotojas investuotojui nelygus, dažnai investuotojas, ypač atėjęs į monopolinę sritį, nesiskaito nei su valstybės interesais, nei su gyventojų interesais ir stengiasi naudotis savo monopolinėmis galiomis ir pažeidinėti konkurencijos galimybes, kitus sąžiningos veiklos principus“, - BNS sakė buvęs energetikos ministras A. Sekmokas.
„Sutartis pasibaigs, turtą mes perimsime, o, be abejo, bylinėjimasis neabejotinai tęsis. (...) Visada tokie dalykai apsunkina, visada yra lengviau bendru sutarimu kažką pasiekti, negu teisiniais veiksmais“, - pridūrė A. Sekmokas.
Pasak jo, nepriklausomai nuo to, ar ieškinys bus pateiktas prieš Vilniaus miesto savivaldybę, Kainų komisiją ar Vyriausybę, Lietuvos pozicija turi būti bendra.
„Aš manau, kad bus atitinkamai parodyta apie nesąžiningą pačios įmonės galimai veiklą“, - kalbėjo A. Sekmokas.
Gynybinis žingsnis
Vilniaus vicemero Valdo Benkunsko vertinimu, bendrovės „Veolia“ sprendimas kreiptis į arbitražą yra gynybinis žingsnis.
„Nemačius dokumentų sunku būtų ką nors konkrečiau pasakyti, juolab kad iš pranešimų aišku, jog į arbitražą kreiptasi dėl centrinės valdžios veiksmų, priimtų teisės aktų. Tačiau, kita vertus, žiūrint iš savivaldybės pusės, tai galima vertinti kaip tam tikrą gynybinę poziciją besibaigiant šilumos tinklų nuomos sutarčiai“, – DELFI sakė vicemeras.
Tačiau pasak V. Benkunsko, dėl bylinėjimosi arbitraže sutartis negali būti pratęsta, joje nenumatytas toks sutarties pratęsimo pagrindas ir arbitražas šio klausimo nenagrinės.
R. Masiulis: tai gali būti bandymas užmaskuoti situaciją
Energetikos ministerijos išplatintame pranešime žiniasklaidai ministras Rokas Masiulis teigia, kad „Veolia“ arbitražui pateiktų dokumentų dar nematė, todėl kol kas detalių komentuoti negali.
„Neatmestina, kad prieš pačią „Vilniaus energiją“, kurios akcijas valdo „Veolia“, galėjo būti pateiktas ieškinys, nes sukaupta daug faktų, patvirtinančių netinkamus pačios „Vilniaus energijos“ veiksmus. Todėl panašu, kad „Veolia“ dabar pati iššovė pirmą šūvį ir mėgins įrodinėti, jog valstybė ją skriaudė, o ne atvirkščiai.
Labai keista, kad „Veolia“ dėl investicijų priekaištus žeria valstybei, o ne savo pasirinktam partneriui Lietuvoje. Galbūt kreipimasis į arbitražą yra bandymas užmaskuoti situaciją, kuri bado akis visiems šilumos vartotojams“, – teigė R. Masiulis.
DELFI primena, kad Vilniaus šilumos tinklų 15 metų nuomos sutartis baigiasi 2017 m. pavasarį.
2012 m. „Veolia“ Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pardavė atliekų tvarkymo verslą.
Kaip skelbiama Prancūzijos koncerno „Veolia“ internetiniame puslapyje, bendrovė, valdydama "Litesko" ir "Vilniaus energiją" Lietuvoje, yra didžiausia šilumos gamintojas ir šildymo sistemų operatorius Lietuvoje, užimantis beveik 50 proc. rinkos.
Iš viso Lietuvoje įmones valdanti „Veolia“ turi apie 1580 darbuotojų.
Pernai rugpjūtį bendrovė „Dalkia“ Lietuvoje pakeitė pavadinimą ir tapo „Veolia“.
Vilniaus miesto savivaldybė ir tuometinės bendrovės „Dalkia“ atstovai Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartį pasirašė 2002 m.
Prezidentė ir premjeras nekomentuoja „Veolia“ veiksmų
Aukščiausia Lietuvos valdžia nekomentuoja Prancūzijos grupės „Veolia“ veiksmų, tarptautiniam investicinių ginčų arbitražui (ICSID) Vašingtone pateikus preliminarios 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš Lietuvos valstybę. Šios naujienos nekomentuoja nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei premjeras Algirdas Butkevičius.
„Pirmiausiai, kadangi vyksta teisminiai procesai, aš komentuoti negaliu. Būtent, kiek žinau, ta kompanija ir mėgina įteigti, kad yra negerenoriškas požiūris šios kompanijos atžvilgiu Lietuvoje, tai tiesiog leisiu sau nekomentuoti“, - trečiadienį Alytuje žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Premjero patarėja Auksė Kontrimienė BNS sakė, jog atostogaujantis premjeras šios informacijos taip pat nekomentuos.
„Veolia“ (buvusi „Dalkia“) tarptautiniame investicinių ginčų arbitraže (ICSID) Vašingtone reikalauja atlyginti žalą, patirtą dėl neva nesąžiningo Lietuvos elgesio ir kompanijos investicijų Lietuvoje nusavinimo.
A.Butkevičius ir D. Grybauskaitė ne kartą kritikavo grupės valdomos įmonės „Vilniaus energija“ veiksmus, vadindami juos manipuliacijomis.