Pasak Valdo Benkunsko, pakeitimai leis skelbti ekstremaliąją situaciją savivaldybės lygiu susiklosčius ekonominėms aplinkybėms, pavyzdžiui, išaugus dujų kainai.
„(Vyriausybės – BNS) nutarimas, kuris leis savivaldybėms paskelbti ekstremalią padėtį dėl šildymo remiantis ekonominiu faktoriumi, leis mums gauti taršos leidimą, naudoti alternatyvų kurą (mazutą – BNS)“, – BNS sakė V. Benkunskas.
Tikimasi, kad Vyriausybė kriterijų sąrašą papildys trečiadienį. Energetikos ministerija jį siūlo papildyti staigiu šilumos kainų augimu, kai prognozuojamas TTF (Nyderlandų – BNS) dujų indeksas yra du kartus didesnis nei reguliuotojo apskaičiuota penkerių metų vidutinė dujų kaina ir dėl to skubiai reikia pakeisti įprastą kuro rūšį.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad spalio pabaigoje pradėjus deginti mažasienį mazutą lapkritį ir visą sezoną šilumos kainos bus tokios pat, kaip ir pernai.
„Mes iš anksto ruošėmės ir truputį užbėgome už akių – rizikuodami į priekį to mazuto nusipirkome nelaukdami Seimo galutinio sprendimo ir esam pasiruošę nuo spalio mėnesio jį jau deginti“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Šimašius.
Sutartis dėl likusios mazuto dalies – per 2–3 savaites
Spalio pradžioje Klaipėdos uostą pasiekė penktadalis šildymo sezonui būtino mazuto, kurį VŠT įsigijo iš didžiausios pasaulyje žaliavų prekybos grupės „Glencore“ Jungtinės Karalystės padalinio „Glencore Energy“. Šiuo metu jis saugomas „Klaipėdos naftos“ talpyklose, o gavus leidimą jį deginti geležinkeliu bus gabentas į Vilnių, VŠT teritoriją.
Šį mazutą už 650 tūkst. eurų (be PVM) atgabens įmonės skelbtą konkursą laimėjusi „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“, skelbiama centriniame viešųjų pirkimų portale.
VŠT vadovas Gerimantas Bakanas BNS teigė, jog sutartis dėl likusios šildymo sezonui būtinos mazuto dalies įsigijimo bus pasirašyta per artimiausias 2–3 savaites.
„Dabar yra iš naujo užklausiami rinkos dalyviai. Esame gavę iš visų pasiūlymus ir dabar juos vertiname“, – teigė G. Bakanas.
Pasak jo, VŠT sulaukė keturių naftos produktų prekybos įmonių, tarp jų ir Lietuvos, pasiūlymų.
G. Bakanas teigė, jog mazutą siekiama įsigyti fiksuota kaina, o kuras negalės būti importuojamas iš sankcionuotų šalių.
VŠT vadovas praėjusią savaitę sakė, jog mazuto dalis įmonės kuro struktūroje per metus vidutiniškai sudarys 36 proc., tačiau priklausomai nuo oro temperatūros, šildymo sezono metu ji gali siekti beveik iki 50 procentų.
Tuo metu dujos, pasak G. Bakano, vidutiniškai vis dar sudarys 7 proc. VŠT naudojamo kuro. 225 gigavatvalandės (GWh) šiam šildymo sezonui reikalingų dujų jau įsigytos iš „Ignitis grupės“.
VŠT ir sostinės savivaldybė teigia, jog mažasierio mazuto deginimas būtų laikinas sprendimas, keičiant itin brangias gamtines dujas, kol po metų pradės veikti „Ignitis grupės” valdomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas.
R. Šimašius sako, kad šiluma iš biokuro bent jau šiuo metu nebūtų pigesnė nei deginant mazutą, tačiau turint galvoje, kad mazutas yra taršesnis, svarbu, kad jėgainės biokuro blokas pradėtų veikti kuo greičiau.
„Palyginti su mažasieriu mazutu, kurį mes deginsime, kaina nebūtų geresnė, nes dujos pabrango daugiausiai, biokuras irgi pabrango, o mažasieris mazutas pabrango mažiau nei biokuras. Paprastai kalbant, kainai tai (biokuro deginimas – BNS) nedarytų įtakos dabar, bet turint galvoje ilgalaikį poveikį, tai labai svaru, kad tas blokas atsidarytų kuo greičiau“, – LRT pirmadienį sakė Vilniaus meras.
Skaičiuojama, kad naudojant mažasierį mazutą vidutinė šilumos kaina galėtų siekti 8-9 centus už kilovatvalandę (kWh), tuo metu deginant dujas ji būtų apie 16-17 centų už kWh.
Dėl vėluojančių VKJ biokuro bloko statybų sostinėje 44 proc. šilumos pagaminama deginant dujas, kai vidutiniškai Lietuvoje 75 proc. jos gaminama iš biokuro. VKJ biokuro blokas visu pajėgumu turėtų pradėti dirbti 2023–2024 metų šildymo sezoną.