Energetinių išteklių krizės pikas, su kuriuo susidūrė Europa – jau praeityje, tokiais žodžiais pradedant šildymo sezoną vilniečius spalio viduryje ramino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Adomas Bužinskas.
Visgi pirmosios šildymo sąskaitos už spalį kai kuriuos vilniečius nuvylė mokėjimo eilutėse išvydus didesnes sumas nei pernai.
Kiek išaugo sąskaitos
Skaitytoja Laurai, kuri gyvena 63 kv. metrų bute nerenovuotame daugiabutyje, Delfi sakė, kad jos šildymo sąskaita už spalį šiemet – 7 eurais didesnė nei pernai.
„Prieš sezoną ir jo pradžioje ne kartą buvo girdėti pasisakymai, vos ne raminimai, kad tikrai šiemet mokėsite pigiau. Eilinį kartą likome apgauti vėl. (…) Štai 2022 metų spalį pirmoji sąskaita už šildymą siekė 53,75 eurus, o šiais metais už spalį atėjo 61,13 eurų sąskaita“, – įvardijo Laura.
Ji pridūrė, kad toks pabrangimas jai atrodo didelis, juolab kad šildymo kompensacijas gauti šįmet nebus taip paprasta kaip pernai.
Tuo metu skaitytojas Jonas dalijosi sulaukęs nežymiai – 1,55 euro – didesnės sąskaitos, palyginti su pernai. Jis gyvena 45 kv. metrų dydžio dviejų kambarių bute.
„Nors žadėjo, kad bus pigiau, bet pigiau nėra – netgi šiek tiek pabrango“, – sakė jis.
Naujininkų gyventojas Tomui sąskaita irgi ūgtelėjo. Jei už 36 kv. metrų buto šildymą praėjusiais metais jis mokėjo 37,75 euro, šiemet reikės atseikėti jau 47,57 euro.
Senos statybos name gyvenanti Lina dalijosi, kad jos gauta sąskaita už 48 kv. metrų butą išaugo nuo 30,62 eurų pernai iki 38,78 eurų šiemet.
VŠT: sąskaitas lemia ne tik šilumos kaina, bet ir suvartotas kiekis
Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas Delfi sakė, kad nors spalį šilumos kaina buvo 10 proc. mažesnė nei pernai, sąskaitas išaugino atvėsę orai.
„Praėjusių metų vidutinė oro temperatūra spalį paskutines dvi savaites buvo keturiais laipsniais aukštesnė nei šiemet. Tai lėmė mokėtinos sumos skirtumą. Sumą sudaro šilumos kaina ir suvartojimas. Pagal mūsų skaičiavimus, pirmas dvi šildymo savaites, lyginti su praėjusiais metais, pagaminome 26 procentais daugiau energijos“, – priežastis kalbėdamas su Delfi vardijo L. Jakubauskas.
Spalio mėnesį prasidėjus šildymo sezonui sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 10 proc. ir kaina siekė 8,02 cento už kilovatvalandę (kWh) be pridėtinio vertės mokesčio (PVM). Pernai šiluma vilniečiams tuo pačiu laikotarpiu kainavo 8,9 cento už kWh.
Už standartinį 50 kv. metrų ploto būstą naujos statybos name sąskaita, anot jo, siekė 20 eurų, renovuotame name – iki 30 eurų, senos statybos name – iki 47 eurų.
Delfi susisiekė ir su Vilniaus miesto savivaldybe, bet ji užduotus klausimus pasiūlė nukreipti VŠT.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės įtaka
Įtaką šildymo kainai daro tai, kad pilnu pajėgumu dar neveikia Vilniaus kogeneracinė jėgainė, teigė L. Jakubauskas. Tiesa, dujų ir biokuro santykis šildymo struktūroje jau keičiasi.
„Praėjusiais metais, kol neveikė kogeneracinė jėgainė, šilumos struktūroje buvo apie 60 proc. dujų ir 40 proc. biokuro. Piko metu net daugiau dujų buvo suvartojama. Šiemet turime apsivertusius skaičius – biokuro arba atsinaujinančių energijos išteklių dalis sudaro apie 60 proc., dujų – apie 40 proc. Santykis pasikeitė“, – įvardijo VŠT atstovas.
Be to, kaip pridūrė L. Jakubauskas, praėjusiais metais siekiant sutaupyti buvo naudojamas mažasieris mazutas. Šiemet tokia praktika nebetęsiama.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sutiko, kad didesnę šildymo kainą galėjo lemti tik didesnis suvartojimas, nes pati šilumos kaina yra mažesnė.
Be to, kainai įtakos turi ir dujų dalis.
„Galima pamatyti, kad Vilniaus ūkio išlaikymo dedamoji yra pati mažiausia Lietuvoje, bet likusią kainą sudaro išlaidos kurui – ta vadinamoji kintamoji dalis. Ji yra ryškiai didžiausia ne tik tarp didžiųjų, bet ir mažųjų miestų. Tik šitas miestas iš didesnių dar turi tokią struktūrą, kai didelė dalis dujų naudojama“, – aiškino V. Lukoševičius.
„Vienareikšmiškai įtakos turi Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Ji turėjo gaminti pigesnę šilumą, bet kadangi objektas yra dar tik įvedamas į eksploataciją, turime tokį“, – pridūrė jis.
Skirtumai tarp Vilniaus ir Kauno
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) anksčiau sakė, kad šildymo sezoną didieji miestai pradėjo su vidutine apie 7 centais už kWh šilumos kaina (visos kainos – be PVM).
Beveik visą 2022–2023 metų šildymo sezoną Vilniuje išliko mažiausia šilumos kaina, tačiau 2023 metų šildymo sezonas pradėtas su didžiausia kaina tarp didžiųjų miestų. Kaune mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų miestų sezono pradžioje – 6,4 cento už kWh.
LEA laikinoji vadovė Agnė Bagočiutė anksčiau sakė, kad tokią padėtį tarp dviejų didžiųjų miestų lėmė kuro struktūra ir tiekėjų konkurencija.
„Šiuo metu Vilniuje kainos, jeigu lygintume penkis didžiuosius miestus, yra didžiausios. Mažiausios yra Kaune. Kas tai lemia – kuro struktūra. Kaune didžioji dalis yra atsinaujinantys ištekliai, biokuras, be to, yra didesnė šilumos tiekėjų konkurencija“, – sakė A. Bagočiutė.
Pasak jos, Vilniuje dalis kuro yra dujos – o jos brangesnės.