Lapkritis yra pirmasis „pilnas‟ šildymo sezono mėnuo, už kurį sąskaitas gavo gyventojai, pasidaliję jomis su „Delfi“ (vardai pakeisti).
Žirmūnuose gyvenanti Elona teigia, kad senos statybos, nerenovuotame name esančio 63 kv. metrų buto šildymas lapkritį kainavo 104,51 Eur, o pernai tuo pačiu metu – 83,97 Eur.
Ramūnas gyvena dviejų kambarių bute (45 kv. metrų), naujos statybos name.
„Kaina šį lapkritį tikrai didesnė nei praėjusį. Ir, atrodo, taupiau. Stengiausi kambariuose nekelti temperatūros. Visą laiką laikydavau 18–20 laipsnių. Tai jei nebūčiau taupęs šilumos, baisu ir pagalvoti, kokia kaina būtų‟, – sako vyras.
Už lapkritį jis sumokės 35,88 Eur, pernai – 21,01 Eur.
Ievos 68 kv. metrų ploto butas taip pat naujos statybos name, jai kaina augo, bet nedaug: už šį lapkritį su karštu vandeniu jai teks sumokėti 77,5 Eur, o tik už šildymą – 41 Eur. Pernai lapkritį, atitinkamai: 69 Eur ir 34 Eur.
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) komentuoja, kad lyginti praėjusių metų ir šių metų šildymo sąskaitas nėra korektiška. Esą pernai lapkritį šilumos kaina dar tik buvo pradėjusi kilti dėl energetinių išteklių kainų augimo.
„Šiemet turime žymiai aštresnę situaciją – Rusijos karą Ukrainoje, kuris lėmė energetinių išteklių krizę. Taip pat labai svarbi aplinkybė, kuri neleidžia objektyviai lyginti šių dviejų laikotarpių, yra nuo šių metų
rugsėjo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pakeista šilumos kainos skaičiavimo metodika. Nauja metodika taikoma nuo spalio mėnesio“, – komentuoja VŠT klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Jo teigimu, renovuotų daugiabučių namų gyventojai moka iki 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą. Šių metų lapkritį vidutinė 50 kv. metrų ploto buto sąskaita renovuotame daugiabučiame name siekia apie 51 Eur, o nerenovuoto – apie 87 Eur.
Vilnietis Lionginas atsiuntė savo sąskaitas iš Perkūnkiemio, 3 kambarių, 72 kv. metrų ploto buto, 2007 metų statybos name: šiemet šildymas jam kainavo 73,62 Eur, o praėjusių metų lapkritį – 58,68 Eur.
Ruslanas gyvena senos statybos name, 37 kv. metrų ploto bute: už praėjusio mėnesio šildymą jis mokės 83,65 Eur, o pernai sumokėjo 75,85 Eur.
Lukrecija įsikūrusi nerenovuotame senos statybos daugiabutyje Justiniškėse. 52 kv. metrų ploto dviejų kambarių buto šildymas jai kainuoja 84,81 Eur, pernai lapkritį – 59,83 Eur.
„Šildymo prasme šiemet šildoma tiek pat, radiatoriai tikrai nėra karštesni‟, – pabrėžia moteris.
Brangimo tendencijos visoje šalyje
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius komentuoja, kad šį lapkritį Lietuvoje ir šiluma brangesnė, ir jos suvartojimas didesnis.
„Lapkričio mėnuo buvo šaltesnis negu praeitais metais, šilumos sunaudojimas apie 9–10 proc. buvo didesnis, palyginti su praeitais metais.
Jeigu kalbėtume apie pačias šilumos kainas, tai vidutinė kaina Lietuvoje per metus (nuo praėjusio lapkričio iki šio), padidėjo apie beveik 70 proc. Žinoma, kiekviename mieste skirtingai, bet vidutinis padidėjimas labai reikšmingas. Ir šitai daugiausiai lėmė sąskaitų dydį‟, – sakė jis.
Anot asociacijos vadovo, visoje šalyje jaučiamas bendras šilumos kainų padidėjimas, susijęs su gamtinių dujų ir biokuro brangimu.
V. Lukoševičius, kalbėdamas apie atskirus miestus sako, kad didmiesčiuose daugmaž panašios kainos.
„Apie 8–9 centai už kilovatvalandę be PVM, kadangi kompensuoja šiais metais buitiniams vartotojams (nulinis PVM centralizuotam šildymui – red.). Vidutinio dydžio miestai jau šiek tiek brangiau, ten daugiau lemia – nors jie ir biokurą degina – masto ekonomija, jų kaina yra apie 10–15 centų už kWh.
Pati blogiausia situacija yra tuose mažuose miesteliuose, kur deginamos vien gamtinės dujos ir išvis nėra biokuro, arba labai mažai. Tai ten kaina siekia 25 centus už kWh ir daugiau‟, – sako V. Lukoševičius.
Sostinė dujas keitė mazutu
Vilniaus šilumos tinklų atstovas komentuoja, kad šilumos kaina lapkritį, palyginti su spalio mėnesiu, Vilniuje mažėjo ir siekė 8,77 cento už kWh be PVM. Tai esanti viena mažiausių kainų tarp didžiųjų Lietuvos miestų. Lyginant šalies šilumos kainų vidurkį lapkričio mėnesį, vilniečiai už šilumą moka 30 proc. mažiau.
„Sąskaitų dydis priklauso ne tik nuo šilumos kainos, bet ir šilumos suvartojimo. Suvartojimą lemia lauko oro temperatūra, kuriai daryti įtakos negalime, taip pat konkretaus pastato būklė – energetinis efektyvumas, individualūs vartojimo įpročiai“, – aiškina L. Jakubauskas.
V. Lukoševičiaus teigimu, jeigu Vilniuje vietoj dujų nebūtų deginamas mazutas, padėtis galėjo būti dar sunkesnė. Kita vertus, jeigu jau veiktų Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro blokas – kaina sumažėtų dar labiau.
„Jeigu Vilnius būtų likęs pusiau dujinis miestas, tai kaina būtų beveik du kartus didesnė negu šiuo metu. (…)
VŠT pabrėžia, kad didžiąją dalį šilumos kainos sudaro kuro sąnaudos. Lapkričio mėnesį kuras sudaro 83 proc. šilumos kainos sandaros.
„Be jokios abejonė, šilumos kainos augimo tempą sustabdė ir į mažėjimo tendenciją pakreipė sprendimas laikinai gamtines dujas pakeisti mažasieriu mazutu, tačiau nereikia užmiršti, kad biokuro kaina išaugo, o tai yra viena iš kuro rūšių, kurią, kaip ir kiti šilumos tiekėjai, taip pat naudojame“, – komentuoja L. Jakubauskas.
Jis priduria, kad nuo nuo spalio kas mėnesį šilumos kaina vilniečiams kryptingai mažėja – gruodį šilumos kaina Vilniuje yra 8,47 cento už kWh be PVM: „tai – mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų Lietuvos miestų“.
Vilniaus šilumos tinklai praėjusią savaitę „Delfi‟ komentavo, kad pagrindinių teršalų lygis, remiantis viešai skelbiama informacija, išlieka žemas arba labai žemas.
„Mažasierio mazuto deginimo laikotarpiu nė karto neviršijome mums nustatytų ribinių dydžių‟, – pabrėžia įmonė.
Beje, vilniečių sąskaitose yra ir malonių išimčių.
Kamilė dalijasi, kad šį lapkritį už šildymą mokėjo 45,89 Eur, o praėjusių metų lapkritį sąskaita siekė daugiau – 49,2 Eur. Namas Naujamiestyje blokinis, senos statybos, nerenovuotas, buto plotas – 48 kv. metrų.
Savo ruožtu Ramunė stebisi, kad per metus labai pabrango „gyvatukas‟, jos vertinimu, 47 proc.
Vilnietė Donata sako, kad už 87 kv. metrų ploto butą 2000 metų statybos mūriniame name šiemet atėjo 94 Eur sąskaita už šildymą. Su karštu vandeniu suma padidėja iki 129 Eur, kai prieš metus už tą patį mėnesį buvo 89 Eur.
Remigijus gyvena 1978 metų statybos name Viršuliškėse, 64 kv. metrų ploto trijų kambarių bute. Už šildymą, karštą vandenį ir „gyvatuką“ šį lapkritį jis mokės 99,93 Eur, o pernai – 83,85 Eur.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbia, kad lapkričio mėnesio vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 9,72 cento už kWh (be PVM). Palyginti su spalio mėnesiu, kilovatvalandės kaina mažėja 5,54 proc., tačiau lyginant su pernai lapkričiu ji augo 67,9 proc. (buvo 5,79 cento už kWh).
Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių vienam gyvenančiam asmeniui, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Atkreiptinas dėmesys, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, tai yra, tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis, elektra ir pan.).