Vilnius grįžta prie gamtinių dujų
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) kovo pabaigoje baigs kūrenti mažasierį mazutą, kuris sostinėje naudojamas nuo lapkričio mėnesio pabaigos. Mazutas pakeitė dėl energetinių išteklių krizės smarkiai rinkoje brangusias gamtines dujas ir papildė jau naudojamas kitas kuro rūšis. Pastaruosius du mėnesius gamtinių dujų rinkoje buvo fiksuojamos stabilios kainos, todėl VŠT grįžta prie šios kuro rūšies.
Lietuvos energetikos agentūros (LAE) ekspertų duomenimis, 2023 m. kovo 1 d. dujų kaina buvo 44,8 Eur /MWh, t. y. beveik keturis kartus mažesnė nei tuo pačiu metu praėjusiais metais (163,9 Eur /MWh), tačiau didesnė, palyginti su istorinėmis kainomis – 14,5 Eur /MWh.
„Mažasierio mazuto naudojimas kartu su kitomis kuro rūšimis šį šildymo sezoną padėjo suvaldyti šilumos kainos augimą. Sostinės gyventojams nuo rugsėjo mėnesio šiluma atpigo daugiau nei perpus, todėl vilniečiams šilumos kaina buvo mažiausia tarp didžiųjų šalies miestų ir viena mažiausių Lietuvoje. Sausio, vasario ir kovo mėnesiais šilumos kaina Vilniuje buvo netgi mažesnė negu pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Pastaruosius du mėnesius gamtinių dujų rinkoje buvo fiksuojamos stabilios kainos, todėl šildymo sezonas bus baigiamas be mažasierio mazuto. Jį pakeis atpigusios gamtinės dujos, taip pat šilumos gamybai naudojamas biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkama šiluma“, – komentuoja VŠT Klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) jau patvirtino balandžio mėnesio šilumos kainą, kuri yra 7,56 ct/kWh be PVM. Tokia pat šilumos kaina vilniečiams buvo taikoma ir šių metų vasarį.
„Lyginant su pernai metų balandžiu, kai šiluma Vilniuje kainavo 9,69 ct/kWh be PVM, šiemet gyventojai mokės 22 proc. mažiau. Lyginant su kovo mėnesio šilumos kaina, kuri buvo mažiausia šį šildymo sezoną, šilumos kaina balandį padidės neženkliai – 8 proc. Atsižvelgiant į tai, kad balandžio mėnesį šilumos suvartojimas būna mažiausias, klientus turėtų pasiekti mažesnės sąskaitos už šildymą“, – patikina VŠT atstovas.
LAE: atsisakius mazuto, šilumos kaina gali išaugti 10-15 proc.
LAE duomenimis, kovo 28 d. dujų kaina siekė 44,58 Eur/MWh ir buvo beveik perpus mažesnė nei prieš metus (84,04 Eur/MWh). Ekspertas prognozuoja, kad atsisakius mazuto, Vilniuje šilumos kaina galėtų išaugti apie 10-15 proc., tačiau sąskaitose tai beveik neatsispindės.
„Atsižvelgiant į dujų kainą, jų dalį šilumos gamyboje bei ilgalaikes kainų tendencijas, tikėtina, kad Vilniuje šilumos kaina nemažės, ir vargu, ar pavyks išlaikyti kovo mėnesio kainos lygį – 6,97 ct/kWh be PVM, kuris beveik visą šildymo sezoną buvo mažiausias, lyginant su kitais didmiesčiai.
Prognozuojama, kad atsisakius mazuto, šilumos kaina galėtų išaugti apie 10-15 proc. Tačiau dėl mažėjančio suvartojamos šilumos kiekio žymaus poveikio sąskaitoms už šildymą neturėtų būti“, – pažymi LAE Energetikos duomenų ir analizės centro duomenų analitikas Antanas Budraitis.
„Vertinant daugiametes šildymo kainų tendencijas matome, kad pradedant kovo mėnesiu šildymo kainos tolygiai pradeda mažėti dėl kylančios oro temperatūros ir mažesnės galios poreikio gaminant šilumą“, – priduria jis.
Šildymo sezonas netrukus baigsis
Įprastai sostinėje šildymo sezonas finišuoja balandžio antroje pusėje. Pavyzdžiui, praėjęs šildymo sezonas baigėsi balandžio 25 d., 2021 m. šildymas išjungtas tik gegužės 5 d., o 2019-2020 m. šildymo sezono pabaiga paskelbta balandžio 24 d.
„Nepaisant to, kada mieste baigiasi visuotinis šildymo sezonas, gyventojai patys gali priimti sprendimą jį baigti anksčiau arba pratęsti ilgiau. Tam reikia daugumos (50 proc. +1) namo bendraturčių sutikimo. Verta atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju temperatūra daugiabučiuose privalo atitikti numatytas higienos normas“, – pažymi VŠT Klientų komandos vadovas L. Jakubauskas.
Skolininkų skaičius auga, vilniečių skola – beveik milijonas
VŠT duomenimis, šį šildymo sezoną, lyginant su praėjusiu, už suteiktas paslaugas neatsiskaičiusių gyventojų padaugėjo apie 5 proc. Nors skolininkų skaičius didėjo neženkliai, tačiau dėl sumažėjusios šilumos kainos vidutinė skolos suma, tenkanti vienam įsiskolinimą turinčiam klientui, yra mažesnė nei pernai ir siekia apie 150 Eur.
Už šį šildymo sezoną suteiktas paslaugas iki kovo 15 d. neatsiskaitę buvo 7200 gyventojų. Bendra jų skolos suma šiuo metu sudaro apie 930 tūkst. eurų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos šių metų sausio 1 d. duomenimis, vartotojų skolų dydis per metus neišaugo. Apie 9 proc. vartotojų vėluoja atsiskaityti už paslaugas, prieš metus buvo apie 10 proc. vėluojančiųjų.
Iš 10 didžiųjų įmonių mažiausiai skolininkų yra Panevėžyje, Utenoje, Šilutėje. Priskaitytų kompensacijų suma per metus išaugo daugiau kaip 3 kartus, o tokių mažas pajamas gaunančių vartotojų skaičius išaugo per 60 proc.
„Iki kovo pabaigos šilumos tiekimo įmonės renka įmokas už vasario mėnesio šildymo sąskaitas, todėl kokia situacija yra dabar, bus aišku balandžio viduryje. Tikėtina, pokyčių nebus“, – Delfi informavo asociacija.
Nagrinėja lapkričio mėnesio prašymus
Skolininkų skaičius Vilniuje dar gali augti, mat savivaldybėje nusidriekusi milžiniška eilė laukiančiųjų kompensacijų už šildymą.
Vilniaus miesto savivaldybė šį sezoną iš viso yra gavusi daugiau nei 73 tūkst. prašymų kompensuoti šildymo išlaidas, t. y. beveik 3 kartus daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo metu yra išnagrinėta apie 70 proc. visų pateiktų prašymų. Vadinasi, eilėje – dar beveik 22 tūkst. prašymų. Šią savaitę pradedami nagrinėti dar tik lapkričio mėnesio prašymai, informuoja savivaldybė.
„Gyventojams gali pasirodyti keista, kad išnagrinėti daugiau nei du trečdaliai visų prašymų, o tik dabar imamasi lapkritį pateiktų prašymų, tačiau daugiausia prašymų buvo pateikta rugsėjį ir spalį, todėl su kiekviena savaite bus apimamas vis didesnis kalendorinis laikotarpis. Visi prašymai nagrinėjami eilės tvarka, pagal jų pateikimo datą“, – komentuoja savivaldybė.
Kaltina stringančias sistemas
Kaip aiškina, prašymų nagrinėjimas iš dalies užtrunka dėl itin didelio jų kiekio. Tačiau daugiausia problemų esą kelia dažnai stringanti SPIS sistema.
„Tai lemia ir smarkiai išsiplėtęs kompensacijas galinčių gauti gyventojų ratas, ir tai, kad didelė dalis žmonių prašymuose nepateikia visų reikiamų duomenų ir dokumentų, dėl ko prašymus reikia tikslinti, kai kurie nesulaukdami sprendimo dėl kompensacijos skyrimo prašymus teikia pakartotinai, nors kompensacija skiriama pagal vieną prašymą už visą šildymo sezoną.
Tačiau didžiausia dalimi prašymų nagrinėjimo greitį lemia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos SPIS sistemos sutrikimai. Šia sistema naudojasi ne tik prašymus teikiantys gyventojai, bet ir specialistai, kuriems SPIS sistema yra būtina prašymų nagrinėjimui ir sprendimų dėl kompensacijos skyrimo priėmimui.
Be šios sistemos priimti sprendimą dėl kompensacijos skyrimo – kol kas neįmanoma. SPIS sutrikimų bendra trukmė nuo rugsėjo iki vasario sudarė daugiau nei 178 valandas, o tai yra daugiau nei 22 darbo dienos. Taigi, skaičiuojant darbo dienomis, per visą šį šildymo sezoną sprendimų priėmimui netekome maždaug vieno mėnesio. Geresniam supratimui – per vieną darbo dieną Socialinių išmokų skyrius įprastai išnagrinėja daugiau nei 600 prašymų, taigi jei sistema nestrigtų – būtume išnagrinėję bent 13 tūkst. daugiau prašymų nei šiuo metu esame išnagrinėję“, – apie problemas kalba savivaldybė.
Anot jos, pastaruoju metu Socialinių išmokų skyrius gauna pavienius naujus prašymus kompensuoti šildymo išlaidas. Didžiąją besikreipiančiųjų dalį šiuo metu sudaro duomenis tikslinantys arba kompensacijos nesulaukiantys ir pasikonsultuoti norintys gyventojai.
„Absoliuti dauguma prašymų buvo pateikti rudens mėnesiais. Vien spalį kiekvieną kalendorinę dieną vidutiniškai per SPIS sistemą buvo pateikiama beveik 340 prašymų kompensuoti šildymo išlaidas, o kiekvieną darbo dieną į klientų aptarnavimo centrą atvykdavo dar po maždaug 250 žmonių. Prašymai taip pat buvo ir yra teikiami paštu, el. paštu bei telefonu. Gruodį šie skaičiai jau buvo sumažėję beveik 3 kartus“, – skaičius pateikia savivaldybė.
Prašymus galės teikti iki balandžio pabaigos
Atstovai primena, kad dėl šildymo kompensacijos nesikreipę, bet į ją galintys pretenduoti asmenys prašymus vis dar gali teikti. Paskelbus šildymo sezono pabaigą, prašymai bus priimami iki mėnesio, kurį baigiasi šildymo sezonas, pabaigos.
„Įprastai šildymo sezonas Vilniuje baigiasi antroje balandžio pusėje, todėl preliminariai galime teigti, kad prašymus dėl šildymo kompensacijų galima pateikti iki balandžio pabaigos. Šildymo kompensacija skiriama visam šildymo sezonui, nepriklausomai nuo prašymo pateikimo datos“, – primena savivaldybė.
VŠT duomenimis, šiuo metu kompensacijos yra pritaikytos 42 995 klientams, tačiau dalis gyventojų dar laukia sprendimo.
„Norime patikinti, kad gavę informaciją iš savivaldybės apie paskirtą kompensaciją ją pritaikysime ir už praėjusius mėnesius, tokiu atveju klientai savo sąskaitose matys permoką, kuria bus padengti būsimi mokėjimai ar jų dalis“, – atkreipia dėmesį VŠT.
Galima atidėti mokėjimus
Klientams, kurie susiduria su finansiniais sunkumais apmokant sąskaitas už šildymą, siūloma pasinaudoti mokėjimo atidėjimo galimybe. VŠT skelbia, kad šį šildymo sezoną galimybe atidėti dalį mokėjimų pasinaudojo 70 klientų.
„Pasirašius susitarimą, klientas gali mokėti 50 proc. einamosios sąskaitos, o likusią dalį kaupti iki šildymo sezono pabaigos. Jam pasibaigus sukaupta suma sumokama per 6 mėnesius. Šiai paslaugai jokie papildomi mokesčiai nėra taikomi“, – pažymi L. Jakubauskas.