Pasak VŠT, liepą šiluma sostinės gyventojams kainuos 6,67 cento už kilovatvalandę (su PVM), tai 41 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o mažesnė šilumos kaina reiškianti ir pigesnį karštą vandenį.

„Nors vasarą būstų šildyti nereikia, tačiau šilumą gaminame. Priežastis – šiluma reikalinga pašildyti vandentiekio vandeniui, o taip pat užtikrinti komfortišką temperatūrą vonios kambariuose („gyvatukams“)“, – socialiniame tinkle teigia bendrovė.
Šiluma ir karštas vanduo Vilniuje

Vilniaus savivaldybės valdoma įmonė nurodo, kad pernai liepą šiluma kainavo 11,30 cento už kWh (su PVM).

Tuo metu karštas vanduo daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms liepą kainuos 5,93 euro už kubinį metrą (su PVM), ne daugiabučių namų vartotojams – 5,77 euro. Atitinkamai, pernai liepą kainos buvo 7,71 ir 7,49 euro už kubinį metrą, jos per metus krito 23 proc.

VŠT primena, kad „gyvatukų“ temperatūrą konkrečiame name reguliuoja namo administratoriaus arba bendrijos paskirtas šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Taip pat pažymima, kad pasibaigus šildymo sezonui PVM lengvata netaikoma.

Šiluma ir karštas vanduo Vilniuje

„Vasaros sezonu karštam vandeniui šildyti naudojame iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintą šilumą. Šilumos kainos mažėjimą lėmė atpigę šilumai gaminti reikalingi ištekliai, kurie šiuo metu yra ženkliai pigesni, nei praėjusiais metais.

Pavyzdžiui, biokuras šiuo metu yra beveik du kartus pigesnis, nei praėjusių metų liepos mėnesį“, – „Delfi“ sako VŠT komunikacijos vadovė Monika Merkytė.

Anot jos, apie ateinantį šildymo sezoną kalbėti sunku, nes Rusijos sukeltas karas Ukrainoje tęsiasi, tad geopolitinė situacija išlieka sudėtinga.

„Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vilniuje nuo rudens pradės veikti ir „Ignitis grupės“ valdoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė“, – kalbėjo M. Merkytė, turėdama omenyje pradėsiantį veikti jėgainės biokuro bloką.
Karštas vanduo

Kaune ir Klaipėdoje šiluma pigesnė nei sostinėje, bet karštas vanduo brango

Kauno energija“ skelbia, kad Kauno gyventojai už karštą vandenį moka 5,4 euro už kubinį metrą (su PVM). Tokios kainos yra ir Garliavoje, Domeikavoje ir Akademijoje, o štai Ežerėlis, Raudondvaris, Neveronys, Girionys ir Jurbarkas moka po 6,83 euro. Pernai liepą, atitinkamai, 4,33 ir 5,57 (Jurbarke – 6,16) euro už kubinį metrą.

Bendrovė komentuoja „Delfi“, kad karšto vandens pabrangimą Kaune ir Kauno rajone lėmė pastebimas šalto vandens, kurį „Kauno energija“ įsigyja iš vandens tiekėjų, brangimas.

„Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos kainos dedamoji karšto vandens kainoje, palyginti praėjusių ir šių metų liepą, mažėjo“, – sakoma bendrovės komentare.

Įmonė pabrėžia, kad centralizuotai miesto šilumą kauniečiams šiemet tiekia mažiausia kaina Lietuvoje jau ketvirtą mėnesį iš eilės.

„Liepą šilumos kilovatvalandė kainuoja 5,17 ct arba 22,5 proc. mažiau nei Vilniuje. Praėjusių metų liepą „Kauno energija“ šilumą tiekė taip pat mažiausia kaina tarp didmiesčių – 5,18 ct už kilovatvalandę arba 54,2 proc. mažiau nei Vilniuje“, – sako bendrovė.

Ji sako nuolat investuojanti į miesto šilumos tinklo rekonstrukciją ir plėtrą, biokuro gamybai naudojanti mieste susidarančias žaliąsias atliekas.
Pinigai

Klaipėdos energija“ nurodo, kad klaipėdiečiams karštas vanduo kainuoja 6,08 euro už kubinį metrą (su PVM), pernai liepą – 4,97 euro, tuo metu šiluma taip pat pabrango: vienanarė kaina už suvartotą šilumos kiekį šią liepą yra 6,43 cento už kWh, o prieš metus – 5,61 cento už kWh.

„Klaipėdos energijos“ finansų direktorius Kęstutis Jonkus komentuoja „Delfi“, kad šios liepos šilumos kaina 14,56 proc. didesnė nei prieš metus dėl dviejų priežasčių:

23,7 proc. didesnės šilumos kainos pastoviosios dedamosios (pernai VERT perskaičiuotos ir patvirtintos didesnės bendrovės sąnaudos) ir dėl 7,86 proc. didesnės kintamosios kainos dedamosios (kuro kainos, superkamos šilumos kaina).

„Klaipėdos energija“ superka šilumą iš 5 nepriklausomų gamintojų, kurie šių metų liepą parduoda bendrovei šilumą vidutiniškai 81,8 proc. brangiau nei pernai tą patį mėnesį“, – sako K. Jonkus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją