Šį spalį šilumos kaina sostinėje siekia 8,02 cento už kilovatvalandę (kWh) (be PVM). Prognozuojama, kad ji turėtų išlikti panašaus lygio.
„Nors geopolitinė situacija vis dar sudėtinga, tačiau energetinių išteklių krizės pikas, su kuriuo praėjusiais metais susidūrė Europa, jau praeityje. Pastaruoju metu matome stabilesnes energetinių išteklių kainas rinkose, kurios lemia didžiąją dalį šilumos kainos.
Tai leidžia prognozuoti, kad vilniečių sąskaitos už šildymą neišaugs“, – pranešime sako Vilniaus miesto administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Preliminariai vertinama, kad šiemet šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje 65 proc. sudarys nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) pagaminta šiluma, išgaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Dar 13 proc. reikalingos šilumos bendrovė pagamins iš biokuro savo gamybos šaltiniuose. 22 proc. turėtų sudaryti gamtinės dujos, kurios padės užtikrinti šilumos poreikį, kol Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti pilnu pajėgumu.
„Šildymo sezoną pasitinkame ramūs ir pasiruošę: atlikome vamzdynų diagnostiką ir būtinus infrastruktūros remonto darbus.
Taip pat užsitikrinome didžiąją dalį gamtinių dujų, todėl iki Vilniaus kogeneracinei jėgainei pradedant veikti pilnu pajėgumu, esame pasiruošę užtikrinti reikiamą šilumos poreikį“, – sako bendrovės Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
Šildymas bus įjungiamas palaipsniui
Vilniaus miesto savivaldybei priėmus sprendimą įjungti šildymą, gyventojus šiluma pasieks per keletą artimiausių dienų. Istoriškai šildymo sezono pradžia būdavo skelbiamanuo spalio 1 iki spalio 22 dienos, o pernai šildymo sezonas prasidėjo spalio 17 dieną.
Kaip įprasta, nuo šildymo sezono paskelbimo pradžios, šiluma vilniečių namus pasieks palaipsniui. Pirmą–antrą dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose.
Praėjus numatytam terminui ir pastebėjus, kad namuose radiatoriai nešyla, rekomenduojama kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas aptarnaujančias įmones, tai yra, namų administratorius arba bendrijas.
Nors didžiąją dalį šilumos kainos lemia energetinių išteklių kainos rinkose, tai yra, šilumos gamybai naudojamas kuras, didelę įtaką sąskaitų dydžiui daro šilumos suvartojimas. Tai priklauso ne tik nuo lauko oro sąlygų, bet ir konkretaus pastato energetinio efektyvumo.
VŠT duomenys rodo, kad kintanti šilumos kaina neturi didelės įtakos energetiškai efektyviuose namuose gyvenančių klientų šildymo sąskaitoms.
Pavyzdžiui, šalčiausią praėjusio šildymo sezono mėnesį, tai yra, gruodį, vidutiniškai už 50 kv. m. ploto buto šildymą daugiausiai mokėjo senų, nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai, tai yra, 124 eurų.
„Energetiškai efektyviausių namų gyventojams šildymas atsiėjo 43 eurus. Renovuotų namų gyventojų sąskaitos skiriasi apie 40 proc. – jiems šildymas kainavo 63 eurus“, – sako VŠT klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas.
Norint sumažinti išlaidas už šildymą, gyventojai kviečiami pasirūpinti savo būstų sandarumu. Nerenovuotų daugiabučių namų gyventojams rekomenduojama tarp sienos ir radiatoriaus įrengti foliją primenantį šilumą atspindintį ekraną. Tai padės sulaikyti iki 9 proc. šilumos.
Mažesnes pajamas gaunantys gyventojai kaip ir kasmet į Vilniaus miesto Socialinių išmokų skyrių gali kreiptis kompensacijos už būsto šildymo išlaidas. Kompensacijos skiriamos visam šildymo sezonui.