Ceremonijoje Valdovų rūmuose dalyvaus Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis, Europos Komisijos narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Latvijos ir Estijos premjerai Laimduota Straujuma ir Taavis Roivas, Lenkijos vicepremjeras Mateuszas Morawieckis, Švedijos energetikos ministras Ibrahimas Baylanas bei projektus įgyvendinusių Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos įmonių vadovai.
„Elektros jungtys yra antras iš eilės mūsų energetikos nepriklausomybės žingsnis. Pirmas buvo SGD terminalas, kuris davė ne tik nepriklausomą dujų tiekimą, bet ir užtikrino rezervinę elektros gamybą. Antras žingsnis yra elektros jungtys, kad mes elektros srityje galėtume įsigyti trūkstamą elektrą ne tik iš Rusijos, bet ir iš Vakarų Europos - jungtimi su Lenkija galime gauti elektros iš kontinentinės Europos, jungtimi su Švedija - iš Šiaurės Europos. Mums tai garantuoja, kad elektros prasme turime patikimas alternatyvas“, - interviu BNS teigė R.Masiulis.
Premjero A.Butkevičiaus teigimu, naujos jungtys leis sumažinti elektros kainą vartotojams.
„Tai bus pačios sudėtingiausios technologijos, įrengtos ir išbandomos Lietuvos elektros sistemoje per visą istoriją. Įgyvendinus šiuos projektus, didėja elektros tiekimo saugumas ir patikimumas. Nauja galinga jungtis su Švedija užtikrins maksimalias Lietuvos vartotojų galimybes geriausiai pasinaudoti didžiulės elektros rinkos teikiamomis galimybėmis, o tai reiškia ir mažesnę kainą vartotojams“, - BNS perduotame komentare teigė A.Butkevičius.
„LitPol Link“ ir „NordBalt“ jungčių statybos darbai jau baigti, vyksta jų bandymai - „LitPol Link“ bandymus planuojama baigti iki gruodžio pabaigos, o laikinai dėl gaisro nutrūkę „NordBalt“ bandymai bus atnaujinti sausį - gali būti, kad jie bus baigti vėliau nei iki kovo pabaigos.
370 mln. eurų vertės 500 megavatų (MW) galios „LitPol Link“ jungtis su Lenkija bus pirmoji linija, sujungsianti technologiškai skirtingus Lietuvos ir Vakarų Europos tinklus. Jos statybą finansavo ES, Lietuvos bei Lenkijos elektros tinklų operatorės „Litgrid“ ir PSE.
550 mln. eurų vertės 453 kilometrų ilgio „NordBalt“ – pirmoji Lietuvos elektros jungtis su Skandinavija, ji sujungs aplink Baltijos jūrą esančias valstybes į vieną infrastruktūrą, o galimybės importuoti skandinavišką elektrą padidės 70 procentų. Koncerno ABB pagamintas kabelis Baltijos jūros dugne sujungė Klaipėdos ir Nybro transformatorių pastotes. Projektą kartu įgyvendina Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir „Svenska kraftnat“.
Jungtys yra Baltijos jūros regiono valstybių energijos rinkų sujungimo plano (BEMIP) dalis. Pagal šį planą, sukūrus tinkamą energetikos infrastruktūrą Baltijos jūros regione tolimesnis žingsnis būtų Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais.