Dėl to trečiadienį posėdyje bendru sutarimu apsisprendė Vilniaus miesto taryba.
Kaip sakė klausimą pristatęs savivaldybės energetikos skyriaus vedėjas Ilja Karužis, pakeitimas pasiūlytas po to, kai projektas buvo apsvarstytas komitetuose.
„Įvertinus komitetų pateiktus siūlymus dėl draudimo įsigaliojimo termino pakeitimo, rengėjai patikslino tarybos sprendimo projektą, išbraukiant pirmame punkte pateikimo stadijoje numatytą įsigaliojimo datą – nuo 2021 metų spalio 20 dienos.
Bei papildė tarybos sprendimą trečiuoju punktu, kuriuo nustatoma draudimui šildymui kūrenti akmens anglį ir durpių briketus nuo 2023 metų birželio 1 dienos, valstybinio administravimo subjektams priėmus atitinkamus teisės aktus, draudžiančius kūrenimą akmens anglimi ir durpių briketais“, – sakė jis.
Iki šiol Tvarkymo ir švaros taisyklėse buvo numatyta, kad gyventojams rekomenduojama vengti kūrenti krosnis akmens anglimi. Naujuoju draudimu siekiama mažinti oro užterštumą.
Sprendimu savivaldybės administracijos direktoriui dar nurodyta numatyti skatinimo priemones 2023–2030 metais pereinant nuo anglių ar durpių naudojimo pastatų šildymui prie centrinio šildymo ar atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo.
Taisyklių pakeitimai parengti atsižvelgiant į Vyriausybės programą, kurioje dėstoma, kad Lietuvoje iki 2024 turėtų būti visiškai atsisakyta anglių bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje.
Savivaldybės duomenimis, Vilniaus mieste yra apie 32 tūkst. gyvenamųjų namų, iš kurių 5,1 tūkst. šildomi centralizuotai, 14,4 tūkst. – dujomis, dar 11,8 tūkst. šildomi malkomis, anglimi arba neidentifikuotu šildymo būdu.
„Kai pastarųjų (apklausta apie 1 tūkst. gyventojų) 2019 metais buvo klausiama, kokį kurą kūrena, 919 atsakė, jog namų šildymui naudoja biomasę, 5 gyvenamieji namai informavo, jog šildosi anglimis. Tai yra 0,5 proc. – šildomi anglimi, 4,3 proc. naudoja anglį ir biomasę, 91,9 proc. būstų šildymui naudoja biomasę“, – skelbė savivaldybė.
Buvo pabrėžiama, kad savivaldybė bei viešosios tvarkos pareigūnai pirmiausiai informuos gyventojus apie galimybes keisti šildymo būdą, bus numatytas pereinamasis laikotarpis.
Ateityje kūrenantiems krosnis akmens anglimi arba durpių briketais grės administracinė atsakomybė, numatyta Administracinių nusižengimo kodekse. Tai – įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų, o už pakartotinius nusižengimus – nuo 140 iki 600 eurų.
Įsigaliojus naujam draudimui, dalis gyventojų galėtų prisijungti prie centralizuoto šildymo. Tuo metu nuo tinklo nutolę namai galėtų rinktis tarp biokuro katilų ir šilumos siurblių – jiems siūlomos valstybės kompensacijos.