VAE specialistai pasiųsti gilintis į kitą projektą
Oficialiai niekas nelinkęs girtis tokiomis rokiruotėmis itin sudėtingu VAE projektu besirūpinančioje bendrovėje. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas teigė, kad jokių permainų bendrovėje neįvyko – „tiesiog du žmonės, dirbantys VAE, prisideda prie šilumos ūkio projektų įgyvendinimo – taip siekiama efektyviau panaudoti žmogiškuosius išteklius.“
„Lietuvos energijos“įmonių grupės, kuriai priklauso VAE, Korporatyvinės komunikacijos tarnybos direktorė Ernesta Dapkienė patikino, kad šilumos ūkio projektas iš VAE atima tik 1,5 etato. Iš viso bendrovėje dirba 17 žmonių. Anot E. Dapkienės, tai nėra joks blogas ženklas VAE projektui, o tik esamų pajėgumų ir „know-how“ protingas panaudojimas.
Negalima nesutikti – kai branduolinį projektą įgyvendinantys žmonės neturi pakankamai darbo, jiems gali būti iškelti ir kiti uždaviniai.
Per dvejus metus niekas taip ir nepaaiškėjo
Neabejotina, kad „Lietuvos energija“ į susiklosčiusią situaciją pažiūrėjo ūkiškai – jeigu politinių prošvaisčių ir valios statyti VAE per dvejus metus neatsirado, o tik sumažėjo, esamus specialistus reikia įtraukti į kitą projektą. Logiška.
Juolab, net patys kruopščiausi statistikai turbūt nebeatsektų, kiek kartų premjeras Algirdas Butkevičius nurodė terminus iki kada turi būti pateiktas aiškus atsakymas dėl VAE ir kiek kartų to atsakymo vis nebūdavo.
2013 metų gegužę Vyriausybė įpareigojo tuometį energetikos ministras Jaroslavą Neverovičių tartis su regioniniais partneriais – latviais ir estais bei „Hitachi“. Tuomet teigta, kad sutarimas turėjo būti pasiektas iki liepos.
„Dėl Visagino atominės elektrinės šiuo metu vyksta diskusija ekspertų lygyje su mūsų kaimyniniais partneriais ir aš manau, kad rudenį mes jau turėsime galutinius sprendimus“, – 2013 metų rugpjūtį pareiškė A.Butkevičius.
2014 metų sausį premjeras minėjo, kad prie VAE projekto bus sugrįžtą po mėnesio – vasarį.
„Dėl atominės elektrinės mes vasario mėnesį, kai vyks ministrų pirmininkų tarybos posėdis, jau pateiksim tam tikrą matymą dėl bendros Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimo, taip pat bus kalbama apie sinchronizavimo sistemos diegimą, sujungiant Baltijos šalis su Vakarų energetikos tinklais. Ir taip pat trečioji dalis bus dėl atominės elektrinės, nes kol kas atsakymo iš mūsų partnerių dar neturime“, - sakė A.Butkevičius.
Praėjo beveik metai ir 2014 metų gruodį Lietuvos premjeras paragino Latviją ir Estiją artimiausiu metu priimti sprendimus dėl to, ar galėtų būti tęsiamas VAE projektas.
„Kai neseniai lankiausi Taline ir susitikau su kolegomis Latvijos bei Estijos premjerais, paraginau kuo greičiau priimti sprendimus šiuo klausimu, nes be partnerių kitose Baltijos valstybėse tas projektas neįmanomas. Tikiuosi, artimiausiu metu jie duos atsakymus“, – sakė premjeras.
Jis priminė, kad Latvijos ir Estijos energetikos kompanijose yra sudarytos specialios darbo grupės, kurioms yra pavesta paskaičiuoti ir išsiaiškinti, ar tikrai būtų tikslinga statyti VAE ir ar atominė jėgainė būtų konkurencinga keliolikos ir kelių dešimčių metų perspektyvoje.
Šilumos projektų kaina – 520 milijonų eurų
Kol, anot premjero, Latvijos ir Estijos energetikos kompanijos skaičiuoja VAE naudą ar nenaudą, pati VAE pradėjo rūpintis Kauno ir Vilniaus šilumos ūkio pertvarkos projektais.
Šių projektų įgyvendinimas leistų apie 30 proc., lyginant su 2013 m., sumažinti šilumos kainas didmiesčių gyventojams ir įmonėms, taip pat užtikrintų skaidrią, darnią ir socialiai atsakingą energetikos ūkio plėtrą.
Naujos kogeneracinės elektrinės pagamintų iki 60 proc. Vilniui ir Kaunui reikalingos šilumos, likusį šilumos poreikį padengtų nepriklausomi šilumos gamintojai ir gamtinėmis dujomis kūrenami pajėgumai. Jėgainės leistų pagaminti iki 1,1 teravatvalandės (TWh) vietinės elektros energijos per metus – tai sudarytų daugiau nei 10 proc. Lietuvos poreikio.
Vilniuje įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių komplekso šiluminė galia galėtų sudaryti sudarytų iki 274 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 145 MW. Tokie elektrinių techniniai rodikliai leistų per metus pagaminti iki 1,627 teravatvalandės (TWh) šilumos energijos bei iki 0,817 TWh elektros energijos.
Kaune įrengtų atliekomis ir biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių komplekso šiluminė galia galėtų sudaryti sudarytų iki 134 megavatų (MW), o elektrinė galia – iki 41 MW. Tokie elektrinių techniniai rodikliai leistų per metus pagaminti iki 0,859 teravatvalandės (TWh) šilumos energijos bei iki 0,268 TWh elektros energijos.
Šilumos ūkio modernizavimui reikalingos didelės investicijos – vertinama, kad jos gali siekti iki 520 mln. eurų. Pusę šios sumos gali užtikrinti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, likusią dalį investuotų projekto partneriai kartu su „Lietuvos energijos“ grupe.