Šiuo Baltijos jūros dugnu nutiestu dujotiekiu ketinama padvigubinti rusiškų dujų tiekimą Vokietijai. Pastaroji šalis teigia, kad šis projektas jai reikalingas, siekiant laipsniškai atsitraukti nuo anglių ir branduolinės energetikos. Tačiau jam kritikos negaili tokios Vokietijos sąjungininkės, kaip Lenkija ir JAV, nes, pasak jų, jis tik padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
„Bet kokie nauji kariniai veiksmai negali likti be rimtų pasekmių“, – interviu savaitraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė R. Habeckas. Jis įspėjo, kad „jei būtų užfiksuotas naujas Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimas“, nebūtų atmestinos jokios atsakomosios priemonės.
Naujoji Vokietijos vyriausybė yra pagrasinusi neleisti pradėti dujotiekio eksploatacijos, jei Rusija įsiverš į Ukrainą. „Užfiksavus tolesnę eskalaciją, nebūtų galima pradėti dujotiekio eksploatacijos“, – teigė šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
R. Habeckas savo ruožtu pridūrė: „Kalbant iš geopolitinės perspektyvos, šis dujotiekis yra klaida, – kalbėjo jis. – Jam priešinosi visos šalys, išskyrus Vokietiją ir Austriją.“
„Tačiau jis jau yra nutiestas. Atviru lieka klausimas dėl jo eksploatacijos ir šis sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis Europos ir Vokietijos teise“, – taip pat sakė ministras.
Vokietijos pareigūnai šiuo metu laukia, kad dujotiekio operatorė „Nord Stream 2 AG“ pateiktų tam tikrus dokumentus, siekiant atnaujinti dujotiekio sertifikavimo procedūrą. Tuomet dujotiekiui dar turės pritarti Europos Komisija (EK), tačiau mažai tikėtina, kad šis procesas bus užbaigtas pirmoje kitų metų pusėje.