„Litgrid“ skelbtą konkursą 2015 metais laimėjo jos valdoma įmonė „Tetas“ - pastaroji, pasak VPT, galėjo turėti neviešos informacijos, todėl pasiūlė mažesnę kainą nei kiti dalyviai.
Kita vertus, VPT nuomone, jeigu „Litgrid“ būtų viešai atskleidusi informaciją, laimėti galėjo antroje vietoje likęs „Kauno tiltų“ ir „Elektros tinklų statybos“ konsorciumas, kuris tokiu atveju, VPT skaičiavimu, būtų pasiūlęs mažesnę kainą nei „Tetas“ - 1,8 mln. eurų kainą, o ne 2,585 mln. eurų.
„Tetas“ už kai kuriuos darbus paprašė, pasak VPT, nerealiai mažos kainos - pavyzdžiui, 9 ir 18 eurų, kai kitų 6 tiekėjų vidutinė kaina siekė 368,5 tūkst. eurų (be PVM).
Anot VPT, „Tetas“ pateikė tik deklaratyvius paaiškinimus, kodėl jos siūloma darbų kaina gerokai mažesnė, tačiau „Litgrid“ to pakako.
Darbų kaina smarkiai skyrėsi, nes kiti rangovai skaičiavo, jog po geležinkeliu Klaipėda-Radviliškis-Vilnius gali būti tiesiamas požeminis kabelis.
Tačiau konkursą laimėjęs „Tetas“ geležinkeliams pateikė Kauno technologijos universiteto studiją, pagal kurią kabelis būtų techniškai nepriimtinas, todėl įmonei buvo leista tiesti oro liniją.
Būtent šis faktas, kad dar 2007 metais atliktos studijos „Litgrid“ nepateikė visiems konkurso dalyviams, sukėlė įtarimų VPT.
„Įvertinus tai, kad laimėjusiu pasiūlymu buvo pripažintas tiekėjo, kurio 100 proc. akcijų valdo perkančioji organizacija, pasiūlymas, tai yra tiekėjas ir perkančioji organizacija yra susijusios įmonės, ši informacija galėjo būti žinoma ir tiekėjui, todėl jo pasiūlyme ir buvo nurodytos neįprastai mažos kainos“, - teigia VPT.
VPT vertinimu, jeigu „Litgrid“ dar iki konkurso būtų išsiaiškinusi, kaip bus tiesiama linija per geležinkelį, ji galėjo sutaupyti lėšų.
Paaiškėjus, kad galima tiesti pigesnę oro liniją, „Teto“ darbų kaina sumažėjo tik 33 eurais iki 2,399 mln. eurų, tuo metu minėto konsorciumo kaina būtų sumažėjusi 755 tūkst. eurų iki 1,83 mln. eurų.
„Jeigu perkančioji organizacija iki pirkimo pradžios būtų išsiaiškinusi su „Lietuvos geležinkeliais“ techninius sprendinius ir į pirkimo sąlygas nebūtų įtraukusi atsisakytų darbų, pirkime galimai būtų nugalėjęs kitas tiekėjas, kadangi jo kaina, atsisakius minėtų darbų, tapo mažesnė, nei laimėjusiu pripažinto pasiūlymo, todėl būtų ženkliai sutaupytos pirkimui skirtos lėšos“, - teigia VPT.
27 kilometrų ilgio 110 kV Kretingos-Benaičių linija svarbi regiono vėjo parkų integravimui į bendrą energetikos sistemą. Konkurse dalyvavo iš viso 7 dalyviai.
Be „Teto“ ir „Kauno tiltų“, pasiūlymus teikė „Kauno energetikos remontas“ (2,9 mln. eurų), „Axis Power“ (3,025 mln. eurų), A. Žilinskio ir ko (3,043 mln. eurų), „Klaipėdos energetikos“, Energetikos tinklų instituto ir „Technolinės“ konsorciumas (3,315 mln. eurų) ir „Irdaiva“ kartu su „Litenergoservis“ (4,327 mln. eurų).