„Reikėjo siųsti tuos, kurie moka išaiškinti apie IAE saugumą“
„Turėjau vilties, kad Briuselis pasielgs protingai ir leis pratęsti atominės darbą iki 2012 m., - prieš kelias dienas kalbėdamas su DELFI prisipažino V. Ševaldinas. – Tai būtų buvę naudinga ne tik Lietuvai, bet ir Briuseliui. Per pustrečių metų galėjome sutaupyti 300 mln. eurų. Europa galėjo padovanoti juos sau savo problemoms spręsti. Bet ne…“
Paklaustas, ar Vyriausybė viską padarė, kad būtų galima kol kas nestabdyti antrojo reaktoriaus, IAE vadovas atsakė: „Nėra neduodančių žmonių, yra tik žmonės, kurie nemoka prašyti. Reikėjo vežti į Briuselį argumentus ir įtikinėti. Žinoma, biurokratai ne visagaliai. To, kas parašyta plunksna, kirviu neiškirsi. Tačiau vieni žmonės daro klaidas, kiti jas taiso. Jei prieš 10 metų užrašė datą, kodėl jos negalima pakeisti? Situacija taip pasikeitė, kad net tie, kurie užrašė tą datą, šiandien pasakytų, jog galima pakeisti.“
Nors jėgainę vis dėlto teks sustabdyti kitų metų pabaigoje, V. Ševaldinas ir toliau kartoja, kad jėgainė gali saugiai dirbti iki 2012 m. vidurio. „Nepavojinga pratęsti. Jei mes taip sakome, vadinasi, nepavojinga. Mes už tai atsakome. Niekas už mus geriau nežino padėties.“
Per papildomą laiką mūsų šalis būtų galėjusi geriau pasirengti laukiantiems sunkumams. Be to, nutraukti II bloko darbą būtų geriau vasarą, kai mažesnis elektros ir dujų poreikis.
Apytiksliais skaičiavimais, sustabdžius IAE elektra gali pabrangti dukart, be to, kalbama apie kelių centų mokestį už atmosferos taršą. „Ne visi vartotojai bus pasirengę naujoms kainoms. Kai kas nebus pajėgus mokėti. Brangimą pajus įmonės, vartojančios daug energijos. Katastrofiškai pabrangs jų produkcija ar paslaugos, gal net praras konkurencingumą. Gali būti krizė, didesnė nei 2008-aisiais“, - įspėjo V. Ševaldinas.
Tačiau jis ragina neversti visos kaltės valdžiai: „Lengviau kritikuoti, bet aš, priešingai, kviesčiau vartotojus, verslininkus, Seimą nekritikuoti, o padėti Vyriausybei. Mažinti energijos vartojimą, ieškoti kitų sferų pinigams užsidirbti. Be elektros nieko nepadaysi. Lietuvai gali tekti imti kreditus. Negaliu pasakyti, kas iš tiesų bus. Seku situaciją kaip bet kuris vartotojas. Būsiu bejėgis padėti. Būčiau galėjęs padėti, jei būtų pratęsę darbą.“
Į pokalbius su Briuseliu dėl galimybės leisti IAE dirbti ilgiau V. Ševaldino nekvietė. Neseniai jis užsienio žurnalistams pajuokavo, kad jei būtų pakvietę, rezultatai būtų kitokie. „Ką dabar kalbėti, kas būtų buvę... Aišku, būčiau prašęs neuždaryti. Bet tuomet mane iš delegacijos būtų išbraukę. Aukšto rango politikai buvo priėmę kitokį sprendimą. Nebuvo prasmės mane imti“, - kalbėjo jėgainės vadovas.
V. Ševaldinas tikino nežinąs, kieno valia dokumentuose atsirado IAE reaktorių sustabdymo datos – paskutinės 2004 m. ir 2009 m. dienos: „Mes teikėme informaciją, bet greičiausiai į ją niekas nežiūrėjo. Gražios datos – 2005-ieji, 2010-ieji. Kaip prieš partijos suvažiavimą – reikia ką nors uždaryti…“
Jėgainės vadovas siūlo nebegalvoti apie avariją Černobylyje: „Ne tik Ignalinoje, bet ir jokioje kitoje atominėje elektrinėje tai negali pasikartoti. Ten nelaimė įvyko ne normalaus darbo metu, o per eksperimentą. Nedarykite eksperimentų ir nebus nelaimių. Reikėjo į Briuselį siųsti tuos, kurie moka tai išaiškinti.“
Įstatymo dėl II bloko uždarymo iki šiol nėra, nors analogiškas įstatymas dėl I bloko buvo priimtas likus puspenktų metų. Į klausimą, ar be įstatymo bus sustabdytas antrasis reaktorius. V. Ševaldinas atsakė: „Aš vykdau tik Lietuvos įstatymus. Bus nurodymas dirbti, dirbsiu. Man valdžia – mūsų Seimas ir Vyriausybė, o ne Briuselis. Kaip jie pasakys, taip ir padarysiu.“
Dirbti naujoje jėgainėje V. Ševaldinas nežada
Dabar V. Ševaldinas rūpinasi ne tik elektros gamyba, bet ir sustabdyto I bloko eksploatacija. Čia planuojama pastatyti saugyklą, kurioje bus laidojamas iš reaktoriaus pašalintas panaudotas kuras, kol kas saugomas konteineriuose, ir radioaktyvių atliekų perdirbimo įrenginius. Pirmasis projektas įstrigęs licencijavimo proceso stadijoje, antrojo baigiama ekspertizė, statybos turi prasidėti kitų metų pirmą ketvirtį.
Kartu išmontuojama I bloko įranga. „Švari“ atiduodama į metalo laužą arba parduodama (pavyzdžiui, vieną turbinos generatorių įsigijo Ukraina – 400 tonų sveriantį įrenginį į sutvirtintą vagoną kėlė net trys kranai), radioaktyvi po deaktyvacijos bus perdirbta ir saugoma.
Anot V. Ševaldino, jėgainės eksploatacijai baigti prireiks 20-25 metų. Konkreti trukmė priklausys nuo finansavimo, mat jei bus mažiau pinigų, liks mažiau personalo, todėl darbai užsitęs.
Ilgainiui turėtų būti išmontuota visa įranga, išskyrus reaktorius, ir nugriauti pastatai. Reaktorius žadama apgaubti specialiu sarkofagu. Kaip po kelių dešimčių metų atrodys dabartinė IAE teritorija, galima suprasti užmetus akį į vietą, kur stovėjo III blokas. Pastatas trečiam reaktoriui buvo beveik baigtas, trūko tik išorės sienas dengiančių plokščių, kaminų ir vidaus įrangos. Nusprendus, kad jo nebus, statinys buvo nugriautas.
Stabdant IAE dalis darbuotojų jau neteko darbo ar neteks artimiausiu metu. Šiuo metu jėgainėje dirba apie 3 tūkst. žmonių. Direktoriaus teigimu, šiemet neliko 300 darbuotojų, kitais metais bus atleista 500, 2010 m. – dar 700. Jie gauna išeitines pašalpas (nuo vieno iki šešių vidutinių IAE atlyginimų dydžio). Pasak darbuotojų, vidutinis jų atlyginimas siekia maždaug 2 tūkst. Lt.
Be to, atleidžiamiems žmonėms priklauso Darbo biržos kompensacijos arba specialūs mokymai. Keli šimtai anksčiau buvo įdarbinti IAE įsteigtose bendrovėse.
Kaip pasakojo V. Ševaldinas, iki šiol darbuotojų mažinimas vyko neskausmingai. Nemažai jų buvo pensinio ar priešpensinio amžiaus, todėl gavę kompensacijas neieškojo naujo darbo. Kiti rado darbus savarankiškai ar užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau direktorius į ją deda mažai vilties. Siūlomos darbo vietos arba visiškai nepatrauklios, arba neatitinka kvalifikacijos. Gauti naują darbą, ypač kituose miestuose, kai kuriems trukdo menkos lietuvių kalbos žinios.
Didelė dalis IAE darbuotojų yra rusų, baltarusių ir ukrainiečių tautybės, tačiau tik 2-3 proc. visų darbuotojų – ne Lietuvos piliečiai. Neturintys mūsų šalies paso darbo dairosi gimtinėje, tačiau jiems irgi nelengva. Mokantieji anglų kalbą paskui lietuvius išvyko į Vakarus, kur įsidarbino montuotojais, statybininkais, bet spaudžiami krizės parvyksta.
V. Ševaldinas tikisi, kad 10-20 inžinierių pavyks įsidarbinti Elektrėnuose, naujame šiluminės elektrinės bloke. Specialistus vilioja ir naujos atominės elektrinės statytojai – keletas žmonių jau perėjo, ateityje jų bus dar daugiau. „Tų specialistų ir man reikia – jie moka lietuvių, anglų kalbas (rusiškai ir taip visi čia šneka), turi patirties. Gaila atleisti, bet reikia ir naujai atominei padėti rinkti kadrus“, - atsidūsta IAE vadovas.
Jis pats, paklaustas, ar nepereis dirbti į būsimą jėgainę, nusijuokia: „Aš čia turiu darbo daugiau nei reikia. Uždarymui reikia tų žmonių, kurie statė atominę, patirties ir žinių. Norint viską išrinkti, reikia žinoti, kaip buvo pastatyta. Niekur neisiu.“
„Rusijos nereikia bijoti, su reikia dirbti ir draugauti“
Tačiau didžiausias V. Ševaldino galvos skausmas – ne kaip neskausmingai atleisti žmones ir uždaryti jėgainę, bet iš kokių pinigų po to eksploatuoti IAE bei mokėti atlyginimus likusiems darbuotojams. Kitaip tariant, pakankamas ir stabilus finansavimas.
Kol kas jėgainė lėšų užsidirba iš elektros, kurią gamina II blokas. Maždaug 500 žmonių, dirbantys I bloke, algas gauna ne iš šių pinigų, o iš Tarptautinio IAE eksploatavimo nutraukimo rėmimo ir lietuviško IAE eksploatavimo nutraukimo fondų.
2010 m. jėgainei reikės 120 mln. eurų (414 mln. Lt). Iš jų bus mokami atlyginimai, išeitinės kompensacijos, perkamos ryšių paslaugos, atsarginės detalės toliau veiksiantiems įrenginiams, finansuojami įvairūs projektai.
Daugiausiai lėšų pareikalaus elektra ir dujos. Mat kai sustos antrasis reaktorius, pati jėgainė taps godžia elektros energijos vartotoja. Kasmet jai reikės 170-180 mln. kWh elektros, kurią teks pirkti kaip ir kitiems. Palyginimui – 30 tūkst. gyventojų turinčiam miestui, pavyzdžiui, Visaginui, reikia 7-8 kartus mažiau elektros.
„Į tai reikės žiūrėti atsakingai. Mūsų negalima palikti likimo valiai. Čia pilna atominio kuro, radioaktyvių atliekų. Lietuvai pakaks, nepakaks elektros, o atominė turės būti aprūpinta. Tokios yrs saugumo sąlygos“, - pažymėjo V. Ševaldinas.
Kiti metai Visagine nedaug kuo skirsis nuo šių. Tačiau paklaustas apie 2010-uosius jis nutęsia: „Papapapam… Šitas klausimas – ne man, galiu jį užduoti taip pat kaip ir jūs. Pirmiausia tai yra klausimas Vyriausybei, kuri turi pasiruošti atominės uždarymui. Neseniai pasikeitė valdžia, kuriama nauja (Energetikos) ministerija. Liko labai mažai laiko. Pastaraisiais metais šie klausimai nebuvo sprendžiami.“
Kai jėgainėje veikė du blokai, vienas gamino elektrą Lietuvai, kitas – eksportui. Sustabdžius pirmą reaktorių, teko visą gamybą perkelti į antrą, tačiau elektros kaina nepakito, todėl vartotojai nieko nepajuto. Tuo tarpu visiškai sustabdžius IAE elektros bei dujų iš užsienio teks pirkti papildomai ir už pasaulinės rinkos kainą.
Bet pirmiausia, pasak V. Ševaldino, būtina rasti patikimus tiekėjus ir pasirašyti sutartis, o ne maitinti visus pažadais. Svarbiausia tiekėja jis vadina Rusiją, be to, elektros būtų galima gauti iš Ukrainos, Estijos. Priminus, kad Minskas užsimojo pasistatyti savo jėgainę, pašnekovas šypteli: „Kol sulauksime baltarusiškos elektros…“ Nenutiesus tinklų į Vakarus elektros teks dairytis Rytų Europoje. O dujotiekiais Lietuva sujungta tik su Rusija.
„Šiandien sutarčių, deja, dar nėra. Yra tik planai. Reikia pradėti skubiai dirbti prie konkrečių sutarčių, tada bus aiški kaina, tiekimo apimtys, - kalbėjo direktorius. – Nežinau, kaip per metus suspės. Iki šiol niekas Lietuvos vardu oficialiai nepateikė jokio prašymo (tiekti elektrą – DELFI) ir niekas nieko nepažadėjo. Energetikoje viskas planuojama ir parduodama iš anksto. Galime nuvažiuoti ir paprašyti, bet išgirsime: „Atsiprašome, kur jūs buvote anksčiau? Mes nieko nebeturime“. Va tada bus krizė.“
V. Ševaldinas ragina dirbti su visais galimais tiekėjais, bet nebijoti Rusijos, kuri energetiką dažnai paverčia priemone kitoms šalims auklėti: „Ko jos bijoti? Jos nereikia bijoti, su ja reikia dirbti ir draugauti.“ Tačiau IAE vadovas primena, kad Rusija gali ne tik diktuoti sąlygas parduodama žaliavą, bet ir pati jos pritrūkti, ypač atėjus šaltesnei žiemai.
„2010 m. laukia dviguba krizė, - įspėjo V. Ševaldinas. – Vyriausybė puikiai tai supranta. Jei ji nieko nepadarys, neliks elektros, žmonės valdžią nuvers. Pabandykite palikti gyventojus be elektros, kitą dieną išeis į gatves. Politikai patys išsibėgios. Tikiuosi, kad to nebus. 2010-2011 m. gali būti blogiausi Lietuvai. Taip neatsitiks, jei Vyriausybė suspės kitąmet ką nors padaryti. Jei nesuspės, neįsivaizduoju, kas atsitiks.“