„Viskas priklauso nuo arbitražo sprendimo (...). Aš labai tikiu įmone – negaliu sakyti, kad mes laimėsim tą bylą, bet aš labai tikiu, kad šilumos tinklams ji baigsis sėkmingai“, – BNS teigė G. Bakanas.
Anot jo, bylinėjimąsi tikimasi baigti iki 2021 metų.
Ketvirtadienį prie įmonės vairo stojantis G. Bakanas atsisakė nurodyti, kokią sumą VŠT išleido bylinėjimuisi su „Veolia“, tik patvirtino, kad per metus teisininkams įmonė išleidžia apie 2 mln. eurų.
Ginčas kilo dėl 2002–2017 metų „Vilniaus energijos“ investicijų į Vilniaus šilumos ūkį. Savivaldybė ir VŠT siekia prisiteisti per 400 mln. eurų. „Veolia“ teigia, kad žalą dėl neteisėtų valdžios veiksmų patyrė būtent ji ir reikalauja sumokėti jai 22 mln. eurų.
Byloje VŠT bando atgauti ir „Vilniaus energijai“ 2011-2017 metais dėl kainų skirtumo vartotojų permokėtas sumas – iš viso beveik 26 mln. eurų. Tokią permoką yra nustačiusi tuometinė Kainų komisija.
G. Bakanas teigia, kad didinant bendrovės efektyvumą ir investuojant į šilumos tinklų modernizavimą, bus siekiama mažinti galutinę šilumos kainą vartotojams.
„Vien tai, kad aš šneku apie efektyvumo didinimą – tai yra tiesioginis tikslas, kad vilniečiams šilumos kainos būtų pačios mažiausios Lietuvoje (...). Vilnius yra miestas su didele infrastruktūra, kurią irgi reikia atnaujinti, bet faktas, kad per efektyvumą ieškosime būdų, kaip kaina Vilniuje būtų mažiausia Lietuvoje“, – teigė G. Bakanas.
G. Bakanas neatskleidė, kiek ir kokiam laikui VŠT yra suplanavę investicijų.
„Investicijos jau yra suplanuotos, jau kaip valdybos narys galiu sakyti, kad tai buvo planuojama. Faktas, kad kaip įmonės vadovas aktyviau dalyvausiu ir ieškosime įvairių finansinių šaltinių“, – teigė jis.
Tačiau jis teigiamai vertino galimybę VŠT išpirkti iki 5 proc. „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės akcijų. Tokią galimybę numato VŠT sutartis su „Lietuvos energija“.
„Mano asmenine nuomone, logiška būtų dalyvauti ir išpirkti, bet čia reikia vertinti ir akcininkų, ir valdybos poziciją (...). Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra rinkoje atsirandantis didelis žaidėjas, tai dalyvauti jo veikloje, manau, yra logiška pačiam Vilniaus miestui“, – sakė G. Bakanas.
Naujasis VŠT vadovas, be kita ko, neatmetė, kad gali būti įmonės personalo pokyčių.
„Visi geriausi žmonės bet kokiu atveju bus išlaikyti. Bet faktas, kad pokyčių bus. Kai tikslas yra efektyvumo didinimas, tai faktas, kad kartais ne visas personalas spėja paskui pokyčius įmonėje“, – BNS sakė G. Bakanas.
Iki šiol G. Bakanas vadovavo Estijos geležinkelio paslaugų ir investicijų grupės „Skinest Rail“ Daugpilio lokomotyvų remonto gamyklai, buvo grupės įmonės „CEE Railroad reform“ valdybos narys, iki 2017 metų lapkričio – valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Verslo vadybininkas G. Bakanas taip pat yra dirbęs „Klaipėdos naftos“ administracijos direktoriumi ir Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) Strateginės analizės padalinio vadovu.
VŠT nuolatinio vadovo neturėjo nuo kovo mėnesio, kai buvo atleistas nuo 2015-ųjų spalio įmonei vadovavęs Mantas Burokas. Iki dabar VŠT laikinai vadovavo finansų direktorė Ramutė Ribinskienė.