Tikėjosi optimalios gamybos
„Delfi“ skaitytojas Romas (vardas pakeistas) sako, kad šiek tiek netipinė 15,84 kilovato elektrinė jam kainavo apie 16 tūkst. eurų. Valstybės paramos jis neturėjo.
„Visur darė 10 kilovatų, paprašiau 15–16 kW. Galėjau 19 kW, nes leidžia mano pajungimas‟, – pasakojo vyras.
Anot jo, vienas kilovatas įrengtos galios vidutiniškai turėjo pagaminti tūkstantį kilovatvalandžių elektros per metus, jis skaičiavo su 1100 kWh generacija, todėl tikėjosi pasigaminti apie 17435 kWh.
„Mano kaimynas gauna tūkstantį (kWh – red.) su trupučiu, bet jo yra kitas kampas. Tie, kurie ant stogo daro, tai koks stogo kampas, taip ir daro. O pas mane, kadangi ant tokios kalvelės pastatyta, tai ten ideali vieta šitiems reikalams‟, – pasakoja pašnekovas.
Taigi, vieta saulės elektrinei parinkta su „Elektrum Lietuva‟ atstovais. Pasak Romo, inžinieriai nustatė optimalų kampą, o pati elektrinė sumontuota 2020 metų rugpjūtį. Jos savininkas tais metais daug nesitikėjo ir nesigilino į pagamintą elektros kiekį, kaip sako, „nurašydamas‟ jį derinimui, bandymui ir pan.
„Visos įdomybės atsiskleidė kitais metais, kuomet nuo pavasario jėgainė turėjo veikti pilnu pajėgumu. Vietoje pagamintos elektros pradėjau gauti tik vis dažnėjančius pranešimus į savo mobilųjį telefoną iš jėgainės apie „aliarmus“ (įspėjimus) – įtampos šuolius, klaidas, kurie indikavo, kad jėgainė neveikia tinkamai ir nuolat atsijunginėja nuo elektros energijos tinklo‟, – aiškina Romas.
Perkrovė keitiklį ir keitė kabelį
Anot jo, kreipęsis į „Elektrum Lietuva“ gaudavo instrukcijų, kad reikia perkrauti įtampos keitiklį (inverterį). Tačiau bėgant savaitėms, mėnesiams niekas nesikeitė.
„Būdavo atsijungimų per dieną iki 40 kartų. Tai suprantate, inverteris užkaista – atsijungia, atšąla – vėl įsijungia. Tai kiek tas inverteris jau atidirbęs ciklų? Jie sako, kad jis geras. Tai po metų laiko gal ir dar blogiau dirbs‟, – svarsto Romas.
Jo teigimu, kai tapo akivaizdu, kad problemų tik daugėja, „Elektrum Lietuva‟ atstovai pabandė gedimų priežastį priskirti skirstymo tinklų operatoriui ESO.
„Į ESO kreipiausi net du kartus, nes po pirmojo karto „Elektrum Lietuva‟ atstovai nepatikėjo jiems pateikta informacija‟, – toliau dėsto Romas.
„Aš jiems aiškinu: į ESO (elektros įvado) spintą pasijungęs mano kaimynas (…), Pas jį dirba gerai. Jeigu šokinėtų ESO įtampa, tada būtų ir jo tokie pat nusiskundimai, ir mano‟, – priduria jis.
Iš ESO jis sako gavęs atsakymą, kuriuo operatorius paneigė „Elektrum Lietuva‟ poziciją. Pastaroji bendrovė ilgainiui esą pripažino, kad elektrinė neveikia tinkamai, pasiūlė pakeisti kabelį, kuris prijungtas prie inverterio. Pasak Romo, kabelį keitė du kartus.
„Po „remonto darbų“ vis tiek gaunu „aliarmus“ dėl blogo jėgainės darbo‟, – sakė jis.
Netenkina kompensacija
Galiausiai pereita prie kompensavimo klausimo, bet ir čia pašnekovas taip pat turi savo pastabų. „Elektrum Lietuva‟ suskaičiavusi, kad kompensuotinas nepagamintos energijos kiekis yra apie 5153 kWh po maždaug 5,7 cento už 1 kWh. Klientas savo ruožtu skaičiuoja, kad prarado 9589 kWh elektros.
„Paprašiau bendrovės atstovų šį kiekį kompensuoti ne pinigais, o kilovatvalandėmis, išskaičiuojamomis iš būsimų sąskaitų, nes šį kiekį aš būčiau sunaudojęs tiesiogiai be elektros energijos tiekėjo pagalbos‟, – sako Romas, kuris yra pasirinkęs „Elektrum Lietuva‟ ir kaip elektros tiekėją.
„Ir visa ši istorija tęsiasi jau treti metai. Darau išvadą, kad saulės elektrinės įrengimo darbai buvo atlikti ne pagal projektą, kuris, beje, iki šiol dar man nepateiktas. (...) Išnaudojau begalę savo bei kitų mane konsultavusių žmonių laiko, sveikatos, energijos, kuriuos mielai būčiau skyręs kitiems dalykams‟, – sako Romas.
Jis įsitikinęs, kad elektrinėje turi būti pakeistas inverteris. Vyras aiškinasi su tarnybomis ir bendrauja su teisininkais.
„Pirma reikia pereiti tarnybas, o paskui į teismą eiti, nes kitaip, sako, būna ir atmeta, nepriima‟, – rimtų ketinimų neslepia Romas.
„Elektrum Lietuva‟: nemalonu
„Elektrum Lietuva‟ atstovai sako, kad iš jos pusės padaryta klaidų, tačiau problemos išspręsti esą nepavyksta, nes iki šiol iš bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) neturima išsamių tinklo parametrų matavimo duomenų, kurie patvirtintų „Elektrum Lietuva‟ nustatytas gedimo priežastis.
„Labai nemalonu, kad susiklostė tokia situacija, dėl kurios klientas susidūrė su nepatogumais. Tenka atsiprašyti, kad ir iš mūsų pusės buvo padaryta klaidų, kurias aptikę pašalinome, o už patirtus nuostolius paskaičiavome kompensaciją‟, – sako „Elektrum Lietuva‟ atstovė spaudai Milda Basijokienė.
Ji aiškina, kad dažnu atveju problemas galima išspręsti perkraunant inverterį. Tačiau šiuo atveju nustatyta, jog kabelis, jungiantis saulės elektrinę ir kliento vidinį tinklą, buvo netinkamos specifikacijos, kad atlaikytų maksimalią inverterio galią.
„Tai buvo mūsų įrengimo klaida, kuri greičiausiai padaryta dėl netikslių paskaičiavimų parenkant kabelį montavimo metu. Už patirtą nuostolį, kad elektrinė kuris laikas negalėjo dirbti pilnu pajėgumu, paskaičiavome kompensaciją pagal realią tuo metu patirtą finansinę žalą. Daugiau jokių mūsų įrengimo ir montavimo klaidų nenustatėme‟, – sako M. Basijokienė.
Po kabelio pakeitimo nustatyta, kad inverteris per 20 dienų buvo atsijungęs iki 10 kartų, teigia ji.
Dėl šių besikartojančių elektrinės veikimo trikdžių įmonė konsultavosi su įrangos gamintojais, jie padėjo nustatyti, kad „problema dėl neaiškios kilmės asimetrijos skirtingose fazėse bei aukštų įtampų gali būti ne tik ESO, bet ir pačiame kliento vidaus tinkle‟.
„Taip nutinka itin retai, bet tam tikri elektros įrenginiai gali iškreipti tinklo parametrus. Atlikę pirminę patikrą vidaus tinkle problemų nepastebėjome, bet gilesnei apžiūrai reikia detalių tinklo matavimų‟, – sako bendrovės atstovė.
ESO kviečia kreiptis dėl papildomų matavimų
ESO atstovas Paulius Kalmantas sako, kad bendrovė yra išnagrinėjusi kliento nusiskundimą dėl tiekiamos elektros energijos kokybės. Siekiant įsitikinti ar tiekiamos elektros įtampos lygis atitinka reikalavimus, ESO inžinieriai atliko momentinius matavimus.
„Taip pat išnagrinėjome elektros energijos skaitiklio sukauptus duomenis už 2021 metus ir abiem atvejais rezultatai parodė, kad tiekiamos įtampos lygis normaliomis veikimo sąlygomis atitinka tiekiamos elektros energijos kokybės reikalavimus“, – sako P. Kalmantas.
„Kviečiame kreiptis į ESO dėl galimybės atlikti papildomus matavimus“, – priduria jis.
„Elektrum Lietuva“ sako, kad iki šiol mes neturi išsamios tinklo informacijos, kodėl ir toliau kyla problemos.
„Tik turėdami ESO tinklo parametrų duomenis galime toliau padėti klientui identifikuoti problemos šaltinį ir padėti išspręsti pačią problemą ar bent rekomenduoti, kaip tai padaryti, jei bėda tikrai susijusi su kliento vidaus tinklu, nes jo optimizavimo ir rekonstrukcijos darbų mes neatliekame‟, – komentuoja M. Basijokienė.
Ji tikina, kad bendrovė nenori palikti problemos sprendimo vien klientui, tačiau turi „aiškią prielaidą, iš kur problema kyla, o tai jau yra už mūsų atsakomybių ribų‟.
„Kiekvienais metais gauname vis daugiau užklausų dėl atsijunginėjančių saulės elektrinių, kurioms nepakanka skirstymo tinklo palaikomų įtampų. Dažniausiai 95–98 proc. po to, kai nukreipiame klientus į ESO, problemos būna išsprendžiamos, nes jos kyla iš skirstymo tinklo‟, – atsakymą baigia „Elektrum Lietuva‟.
Kiek galima pasigaminti su 1 kW įrengtos galios?
ESO atstovo teigimu, reikėtų turėti omenyje, kad jei įrengta, pavyzdžiui, 15 kW galios saulės elektrinė, tai nebūtinai reiškia, kad ji tiek elektros energijos ir gamins.
„Gamintojas nurodo maksimalius parametrus, tačiau tai nereiškia, kad saulės elektrinė visą laiką gamins elektros energiją maksimaliai‟, – aiškina P. Kalmantas.
Energetikos ministerija skelbia, kad 1 kW įrengtos galios saulės elektrinė vidutiniškai pagamina apie 1026 kWh elektros energijos per metus. Tad 5 kW galios saulės elektrinė pagamintų apie 5130 kWh elektros energijos per metus.
Tiesa, internete esama ir elektrinių savininkų abejonių, kad 1 kilovatas įrengtos galios leis pasigaminti megavatvalandę elektros per metus.
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius sako, kad vartotojo nusakytas dydis 1100 kWh būtų labai optimistinis, bet 1000 kWh iš 1 kW galima pasigaminti.
„1100 kWh – čia jau reikia, kad idealiai viskas būtų. Paprastai taip nebūna. Ir užsninga, šešėliai (…). Gali būti, kad nėra tiksliai į pietus ta saulės elektrinė – į pietryčius, pietvakarius: iš karto mažėja. Gali būti ne optimalus kampas (35 laipsniai), pavyzdžiui, pas mane mažesnis ant namo stogo apie 12 laipsnių ir iš karto nebepasiekia 1000 kWh, nors ir į pietus nukreipta“, – sako Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos asociacijos prezidentas M. Nagevičius.
Anot jo, šioje situacijoje gali būti ir subjektyvių (optimistinių lūkesčių), ir objektyvių (tinklo problemų) derinio. Vis dėlto ekspertas sutinka, kad dvejus metus trunkančios sprendimo paieškos nėra normali padėtis.