Šios Vyriausybės išvados Seimas prašė dėl „demokratų“ frakcijos atstovų Laimos Nagienės, Lino Kukuraičio ir Zigmanto Balčyčio teikiamų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimų.
Šiuo metu atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos taikomos tik tiems vartotojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo po 2023 metų liepos 1 dienos.
Tačiau, Vyriausybės teigimu, elektros gamybos įmoką privalo mokėti visi savarankiškai saulės, vėjo ar biodujų jėgainėse elektrą gaminantys vartotojai.
Tiesa, tiems gamintojams, kurie leidimus gaminti elektros energiją arba elektros įrenginius montavusio rangovo deklaraciją gavo iki liepos 1 dienos, Vyriausybė siūlo iki mokėjimų pradžios nustatyti 10 metų pereinamąjį laikotarpį.
Taip, anot ministrų kabineto, bus užtikrinamas sąžiningos konkurencijos principas, atliepiant tiek elektros energijos gamintojų, tiek bendruomeninių organizacijų lūkesčius.
ELTA primena, kad 2022 metų birželį Seimui priimtame vadinamajame „Proveržio“ pakete, kurį parengė Energetikos ministerija, numatyta, kad būsimi elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai privalės mokėti gamybos įmokas, o surinktos lėšos bus skirtos remti bendruomenių projektus. Jais, kaip planuota, buvo siekiama gerinti aplinką ir didinti ekonominę bei socialinę visuomenės gerovę.
Įstatyme įtvirtintas gamybos įmokos dydis – 0,0013 euro už 1 kWh (kilovatvalandę), o tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 50 MW (megavatų) galios vėjo jėgainės gamybos įmokos bendruomenėms kasmet siektų vidutiniškai 150 tūkst. eurų.
Tačiau 2023 metų vasarį Seimo „demokratai“ teigė, kad nustačius pareigą vietos bendruomenių iniciatyvas remti tik būsimiems, o ne esamiems gamintojams, tuo metu elektrą jau gaminę vartotojai ir toliau nebuvo įpareigoti remti bendruomenes, o gamintojų paramos dydis priklausė tik nuo jų geranoriškumo.