Tokį sprendimą ketinama priimti atsižvelgiant į tai, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai buvo įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) proceso metu ir nustatyta, kad planuojami sprendiniai nepažeidžia visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimų.
Vilniaus kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitoje pateikta, kad atlikus planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamų teršalų – triukšmo, aplinkos oro taršos, kvapų - prognozuojamos sklaidos įvertinimą, abiem vystymo alternatyvų atvejais ties planuojamos naudoti žemės sklypo dalies teritorijos ribomis nė vienas nagrinėtas taršos veiksnys neviršijo visuomenės sveikatos saugos ir kitais teisės aktais reglamentuojamų didžiausių leidžiamų ribinių dydžių.
Kauno kogeneracinės jėgainės PAV ataskaitoje pateikta, kad atlikus planuojamos ūkinės veiklos skleidžiamų teršalų sklaidos aplinkos ore matematinį modeliavimą, didžiausia azoto oksido 1 valandos vidurkio laiko intervalo koncentracija sudarys 50 proc. ribinės vertės. Bendra stibio, arseno, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio ir vanadžio koncentracija sudarys 32 proc. ribinės vertės, kitų teršalų koncentracijos mažesnės ir sudarys 0,00008-14 proc. ribinės vertės.
ELTA primena, kad Kauno kogeneracinė jėgainė turėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje, o Vilniaus – kitąmet vasarą, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje yra sakęs „Ignitis“ kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis.
Numatoma, kad naujoji Vilniaus kogeneracinė jėgainė, naudodama biokurą ir komunalines atliekas, pagamins kone pusę sostinei centralizuotai tiekiamos šilumos.
Energijos gamybai bus naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Čia planuojama apdoroti iki 160 tūkst. tonų atliekų per metus