Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, iki 2025-ųjų pabaigos sistema taip pat turi būti atspari ir patikima.
„Patikimumas yra užtikrintas, bet jis taip pat turėtų būti stiprinamas, kad kaštų ir saugumo pažiūriu priemonės būtų įgyvendintos efektyviausiu būdu“, – Vyrausybės posėdyje sakė ministras.
Pasak Energetikos ministerijos, dėl pandemijos ir vėlavimų tiekiant įrangą sutrikus gamybai Vakarų Europoje, taip pat dėl užsitęsusių viešųjų pirkimų Vyriausybė kiek pavėlino trijų projektų – „LitPol Link“ jungties išplėtimo, šiaurės rytų Lietuvos perdavimo tinklo atnaujinimo bei sinchroninių kompensatorių įrengimo – įgyvendinimo terminus.
Pasak Ž. Vaičiūno, jau 2021 metų pirmoje pusėje bus pasirengta sinchroniškai veikti su Lenkija, jeigu būtų avarinė situacija. Anot jo, 2022 metais Lietuva turi būti pasirengusi veikti visiškai izoliuotai, bus pasiūlyta Baltijos šalims iš 2024 metų į 2023-uosius paankstinti izoliuoto veikimo bandymą, o paskutinis etapas – 2025 metais baigti jungties Baltijos jūroje „Harmony link“ projektą ir taip galutinai sichronizuotis su Europa.
„Darbai jau vyksta, tiek dėl avarinės sinchronizacijos su Lenkija gaminami autotrafai, jie Lietuvą turi pasiekti per porą mėnesių, taip pat praėjusią savaitę buvo išbandyta Vilniaus termofikacinė elektrinė, sėkmingai buvo pagaminta elektra, kitaip tariant, šis blokas realiai yra parengtas“, – sakė Ž. Vaičiūnas.
Vyriausybė patvirtino keturias priemones, skirtas stiprinti sistemos patikimą veikimą ir atsparumą nuo trečiųjų šalių galimo poveikio, kol 2025 metų pabaigoje bus įgyvendinta sinchronizacija.
Tarp jų yra tinklų prijungimas prie Lenkijos tinklų darbui sinchroniniu režimu, jei sistema staiga atsijungtų nuo rusiškos IPS/UPS sistemos, izoliuotas Lietuvos ir visų Baltijos šalių sistemų darbas bei nuolatinis veikimas sinchroniniu režimu su Europa.
Be to, Energetikos ministerijai pavesta skelbti konkursą atrinkti 200 MW energijos kaupiklių (baterijų) projektą įgyvendinsiančią bendrovę. Kaupikliai bus naudojami momentiniam energijos perdavimo patikimumui esant nenumatytoms situacijoms tinkle.
Pagal atnaujintą planą jau 2021 metų antrąjį ketvirtį „LitPol Link“ jungtis turi būti išplėsta bei ištestuota, suderintos procedūros su Lenkijos operatore dėl avarinio prisijungimo prie šios šalies sistemos, o trečiąjį ketvirtį – atliktas abiejų šalių sistemų sinchroninio veikimo bandymas.
Pirmąjį kitų metų ketvirtį turi būti baigta rekonstruoti 330 kV linija Lietuvos elektrinė–Vilnius, antrąjį ketvirtį – atkurtas Lietuvos elektrinės 8 bloko darbas, ketvirtąjį – jos 7 bloko bei Vilniaus TE-3 pirmojo bloko veikla. Be to, 2022 metų pabaigoje turi būti atliktas izoliuoto Lietuvos sistemos darbo bandymas.
2021 metų trečiąjį ketvirtį turi būti pasiektas politinis susitarimas su Estija, Latvija ir Lenkija dėl izoliuoto Baltijos šalių sistemos darbo bandymo paankstinimo – jį norima atlikti 2023 metų trečiąjį ketvirtį, o ne 2024 metų pabaigoje, kaip buvo numatyta iki šiol. Iki kitų metų rudens numatoma susitarti su Šiaurės šalimis dėl avarinės pagalbos ir dažnio valdymo.
Sinchroniniai kompensatoriai Alytaus ir Telšių transformatorių pastotėse turi būti įrengti 2023 metų antrąjį ketvirtį, o Neries pastotėje – 2024 metų ketvirtąjį ketvirtį.
Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės plėtrą numatoma baigti iki 2025 metų pabaigos, tuo pat metu – gauti „Harmony Link“ jungties Baltijos jūroje statybos baigimo dokumentą.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia vadinamajame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Numatyta, kad Baltijos šalys prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų ir pradės veikti sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis Europos valstybėmis ne vėliau kaip 2025 metais.