„Tai nėra tik energetinio saugumo reikalas, tai yra geopolitikos klausimas, taigi, pasakysiu nuoširdžiai, – dujotiekis stiprina Rusiją ir silpnina Europą. Toks yra mano požiūris, ir ne tik mano, bet ir mūsų vyriausybės“, – spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu sakė V. Zelenskis. Lyderiai Kijeve susitiko Ukrainos ir NATO komisijos rėmuose, rašo „Interfax“.
Trečiadienį Danija suteikė leidimą tiesti „Nord Stream 2“ savo išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kitos šalys, kurių vandenimis tiesiamas dujotiekis, jau buvo išdavusios atitinkamus leidimus. Danijos energetikos agentūros teigimu, dujotiekis bus tiesiamas į pietryčius nuo Bornholmo salos.
Danija leidimą išdavė po daugiau nei 2 metus trukusios procedūros, prasidėjusios 2017 m. balandį. Vokietijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėse ekonominėse zonose dujotiekio atkarpos jau beveik nutiestos.
„Mes žinojome, kad tai gali nutikti. Pasakysiu tik tiek – aš ir mūsų vyriausybė buvome pasiruošę tokiam sprendimui. Esame pasiruošę“, – tvirtino V. Zelenskis.
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.