Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad šalyje dar yra apie 2,5 tūkst. pasenusių šilumos punktų.
„Mūsų rajone yra pagyvenę žmonės, pensininkai, dauguma butų išnuomojami, jiems nelabai rūpi tas dalykas ir sutarti dėl tos investicijos pakankamai sudėtinga“, – kalba vienos namų bendrijos energetikas Vladislav Sečinskij.
Pasak LNK, dalį pasenusių šilumos punktų dar vasarą būtų galima pakeisti be gyventojų sutikimo, tokios pataisos svarstomos Seime. Bet pradžioje projektą skubinus dabar jis užtruko, kadangi kurį laiką į posėdžius nevaikščiojo opozicija.
„Gal teks terminą atidėti mėnesiui, kitam“, – sako Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Dabar valstybė kompensuoja 30 proc. šilumos punktų atnaujinimo darbų, pataisomis siūlyta kompensaciją didinti iki 70 proc. Bet vėliau atsirado galimybė europinių fondų lėšomis dengti dar daugiau.
„Siūlomas ne 70 proc. finansavimas, bet ne mažiau kaip 70 proc. Vadinasi, atsiranda galimybė finansuoti ir didesnį procentą šilumos punktų kainų“, – komentavo A. Gedvilienė.
Atnaujinus šilumos punktus, žiemą žmonės už šilumą mokėtų mažiau.
„Skaičiuojama, kad net iki 30 proc. šilumos galima sutaupyti, jūs įsivaizduojate, koks skaičius?“, – teigia energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas.
Jis sako, kad kol kas pagrindo biokuro ir dujų kainoms kristi nėra. Dėl Rusijos karo dujų kaina svyruoja ties 100 eurų už megavatvalandę, tai keturis kartus daugiau nei iki karo.
„Dujų kainos laikosi labai aukštos ir nepanašu, kad jos labai sumažėtų“, – sako V. Jankauskas.
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad žiemą esmė bus nebe dujų kaina, o tai, kad Europa apskritai turėtų dujų. Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ perpus sumažino dujų tiekimą Italijai, o Prancūzija negauna gamtinių dujų iš Rusijos daugiau nei mėnesį.
„Eis kalba ne apie kainas. Gerai būtų, kad dujų likutis, kuris turi būtų suformuotas iki šildymo sezono pabaigos, jis būtų suformuotas. Mes esame geresnėje pozicijoje, mes turime terminalą (Klaipėdos SGD terminalą – red.)“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Kad žiema bus lengva, šiandien negaliu pasakyti“, – sakė jis.
Tam, kad nepasikartotų praėjusių metų scenarijus, kai vilniečiai gavo didžiausias šildymo sąskaitas, savivaldybė siūlo pati kompensuoti dalį sumos už atnaujintus šilumos punktus.
„Esame pasiruošę tokiems namams, kurie kreipsis, padengti 50 proc. tinkamų išlaidų. Skaičiuojame, jog iš viso reikėtų 2,2-2,5 mln. eurų tam, kad tokie namai būtų sutvarkyti“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Anot jo, nusprendusiems atsinaujinti šilumos punktus už savo pinigus dėl kompensacijos reiktų kreiptis į Vilniaus šilumos tinklus.
Skaičiuojama, kad su kompensacija 60 kv. metrų ploto butui šilumos punkto renovacija kainuotų iki 400 eurų, o atsipirktų per trejus metus.
„Aktyvumas kol kas yra minimalus, nes už savo lėšas tokių namų per metus, jeigu ir kreipdavosi, tai tik vienetai.
Dėl to ir buvo nuspręsta savivaldybės viešus pinigus paskirti į šią sritį ir tikimės, kad per metus galėsime sutvarkyti arba per kitus metus sutvarkyti jau visus 70 objektų“, – V. Benkunskas.