Įjungus Astravo AE tai leis neteikti rezervo paslaugų Baltarusijai, tačiau tuo pačiu ir Lietuva neteks rezervinės pagalbos iš BRELL šalių, rašo portalas 15min.lt.
Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ pranešė, kad rado būdą užsitikrinti šią pagalbą kitaip – per jungtis su Švedija ir Lenkija.
Pradėjus veikti Astravo AE, jos atsijungimo atveju Baltarusijos operatorius pagal vadinamąjį NAR susitarimą galėtų paprašyti Lietuvos suteikti avarinio rezervo paslaugą ir Lietuva turėtų įjungti Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę.
„Kad taip neatsitiktų ir Lietuva pagal Būtinųjų priemonių įstatymo reikalavimus neteiktų savo sistemos paslaugų šaliai, kurioje veikia nesaugi elektrinė, liepos mėnesį „Litgrid“ kitų BRELL sutarties šalių operatoriams išsiuntė informacinį laišką dėl išėjimo iš susitarimo dėl NAR“, – 15min.lt sakė „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento direktorius Giedrius Radvila.
Sprendimas bus įgyvendinamas nuo kitų metų – Lietuva nebeteiks 100 megavatų galios rezervo BRELL šalims, bet tuo pačiu negaus 400 megavatų rezervo iš Latvijos, Estijos, Rusijos ir Baltarusijos.
Vadinamasis NAR susitarimas dėl tarpusavio pagalbos įpareigoja BRELL žiedo šalis turėti laisvas galias po 100 megavatų ir avarinėse situacijose jas aktyvuoti.
„Litgrid“ pranešė, kad rugpjūtį nustatė sisteminių paslaugų apimtis 2021 metais. Pirmą kartą šiame kasmetiniame plane nėra NAR susitarime numatytų 400 megavatų rezervo.
Anot operatorės, pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir kontinentinių Europos tinklų sinchroninėje zonoje taikomus principus kaimyninių šalių operatoriai gali suteikti avarinę pagalbą per jungtis iš anksto jų nerezervuojant. Lietuva turi tokias jungtis su Švedija ir Lenkija.
Pasak G. Radvilos, dispečeris nesikreips į BRELL šalis avarinės pagalbos, jei atsijungs, pavyzdžiui, „NordBalt“ jungtis, o aktyvuos balansavimo rinkoje esamas galias bei koordinuos pagalbą su Lenkijos operatoriumi.
„Ligrid“ taip pat parengė pasiūlymą Latvijos ir Estijos operatoriams tęsti avarinės pagalbos galių mainus toliau, tačiau jau ne BRELL formate, o išplečiant bendros Baltijos balansavimo rinkos mechanizmą.
Vis dėlto Lietuva padėtų BRELL šalims užsitikrinti rezervą, jeigu visoje sistemoje atsijungtų daugiau kaip 4 tūkst. megavatų elektros gamybos. Skaičiuojama, kad tokiu atveju turėtų įsijungti visos Lietuvos elektrinės, kad kartu su kitų šalių pagalba šis deficitas būtų padengtas.