„Krizės juk nėra?“
Į „Delfi“ redakciją trečiadienį kreipėsi Robertas (vardas pakeistas), klausdamas, kas lemia tokias kainas. Jis pats turi išmanųjį skaitiklį ir su biržos kainomis susietą planą (ne valandinį).
„Aš paprastas žmogus, vartotojas, turintis išmanųjį skaitiklį ir suvartojantis tikrai daugiau kai 150 kWh per mėnesį. Tiesiog mėgstu analizuoti elektros kainas ir jų priežastis (didėjimo/mažėjimo). Paskutinėmis savaitėmis nematau kažkokių esminių priežasčių tokiems kainų šuoliams“, – sako vyras.
„Tokios kainos, kai buvo energetinė krizė. Bet dabar tai krizės nėra“, – komentuoja jis, klausdamas, kokia jam tuomet nauda iš išmaniojo skaitiklio.
Elektros kainų svyravimai pastarosiomis dienomis: praėjusį sekmadienį, rugpjūčio 25 dieną, buvo pasiektas šių metų neigiamos kainos rekordas (beveik minus 2 centai už kilovatvalandę), tačiau ketvirtadienio vakarą elektra brangs iki 40,7 cento už kWh (be PVM).
papildyta rugpjūčio 30 d. „Nord Pool“ kainomis:
Paaiškino priežastis
Dažniausiai kainų svyravimus rinkoje nulemia: orai ir elektros gamyba, tinklų pralaidumo ribojimai, vartojimo pokyčiai. Šie kainų šuoliai aktualūs biržos planus pasirinkusiems gyventojams ir verslui.
Energetikos ministerija priminė, kad 2009 metais sustabdžius Ignalinos atominę elektrinę Lietuva tebėra elektrą importuojanti šalis.
„Nacionalinė elektros generacija, oro sąlygos, poreikiai (vartojimas) ir techninės priemonės turi įtakos prekybai šia energijos rūšimi biržoje. Tiesa, tai aktualu elektros vartotojams, kurie pasirinkę biržos planą, kitiems elektros energija teikiama fiksuotomis kainomis.
Perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ informavo, kad nuo pirmadienio Baltijos šalyse ir Lenkijoje nurimo vėjas, todėl vėjo generacija šiomis dienomis minimali. Dėl gedimo šiuo metu vis dar neprieinama 658 MW galios „EstLink 2“ jungtis tarp Suomijos ir Estijos, o turimų ir pilnai elektros importui iš Skandinavijos į Baltijos šalis išnaudojamų „NordBalt“ ir „EstLink 1“ jungčių neužtenka“, – teigia ministerija.
Todėl, pasak jos, vakarais, kai nebegamina saulės elektrinės, o elektros suvartojimas kyla, gamybos apimtis Baltijos šalyse didina brangesnės vietinės šiluminės elektrinės ir susiformuoja aukštesnės elektros kainos.
„Enefit“ Rinkos tyrimų ir analitikos skyriaus vadovas Valdemar Fiodorovič „Delfi“ taip pat teigia, kad pagrindinė aukštų kainų biržoje priežastis jau kurį laiką – neapsiribojant tik šios savaitės vakarais – yra Suomiją bei Estiją jungiančios „Estlink 2“ jungties gedimai.
„Negana to, Baltijos šalių regione, Skandinavijos regionuose vis dar vyksta įvairūs planiniai energetikos infrastruktūros darbai, kurie riboja tiek pigesnės elektros gamybą, tiek jos paskirstymą į Lietuvą ir aplinkines valstybes. Neišvengiama ir nenumatytų gedimų, kurie padėtį tik apsunkina“, – komentuoja V. Fiodorovič.
Pasak jo, papildomas veiksnys – karštis, neigiamai veikiantis tiek saulės jėgainių efektyvumą, tiek jungčių pralaidumą.
„Dienos metu vartotojai ir birža to nepajaučia, nes elektros energijos poreikius šalyje didžiąja dalimi padengia gamyba iš atsinaujinančių išteklių.
Tačiau vakare, išaugus suvartojimui ir nešviečiant saulei, atsiradusį elektros poreikį regione tenka patenkinti šiluminėms elektrinėmis bei iš kitų šalių importuojama elektros energija. Būtent dėl šių priežasčių kainos kreivė smarkiai šokteli aukštyn“, – sako jis.
Skaitytojas: žmonėms – brangiau
Roberto įsitikinimu, dieną elektra pigesnė ir tai naudingiau pramonei, tačiau buitiniams vartotojams aktualus būtent vakaras. Pasak jo, „Energetikos ministerijos darbas yra surasti sprendimus, kad elektros kaina būtų stabiliai žema, o ne per patį namų ūkių vartojimo piką būtų kosminėse aukštumose“.
„Nuo 19 val. dauguma žmonių jau būna po darbų ir pradeda „darbus namuose“. Dieną žmonėms žema elektros kaina yra neaktuali (…) Aš, kaip vartotojas, noriu teisingos kainos“, – piktinasi žmogus.
Baltijos šalių didmeninės elektros kainos trečiadienio 20 val. yra didžiausios visoje „Nord Pool“ sistemoje, o ketvirtadienio vakarą didžiausios kainos biržoje bus Baltijos šalyse ir Lenkijoje (kurioje taip pat vieną valandą elektra brangs iki 407 eurų už MWh arba 40,7 cento už kWh, be PVM):
Primename, energetinės krizės metu, 2022 metais ir dalį 2023-iųjų elektros kainos smarkiai išaugo. 2022 metų rugpjūčio 17-oji buvo išskirtinė diena Lietuvos vartotojams: elektra vieną valandą brango iki 4000 eurų už megavatvalandę arba 4 eurų už kilovatvalandę (be PVM).
Robertas dabartinę padėti vadina „kainų anomalija“ ir reikalauja „adekvačių kainų“. Pasak vyro, žmonės yra monopolinėje rinkoje ir negali realiai derėtis dėl kainų.
„Esmė tokia: visi energetikos politikos pakeitimai ar padaryti veiksmai sumų už elektrą gyventojams nesumažino“, – konstatuoja elektros vartotojas, prašantis valdžios ir elektros gamintojų suprasti „paprastą žmogų ir gal jau baigti daryti nesąmones“.
Energetikos ministerija komentuoja, kad atsinaujinančios energetikos plėtra Lietuvoje yra būtina energetinės nepriklausomybės sąlyga, kadangi nuo elektros kainų šuolių rinkose geriausiai apsaugo vartojimą atitinkanti vietinė atsinaujinanti elektros gamyba.
„Šiuo metu Lietuvoje pagaminta elektra užtikrina vidutiniškai jau apie 60 proc. poreikio, ir apie 70 proc. elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. 2024 metų rugpjūčio mėnesį bendra saulės ir vėjo elektrinių galia yra 3029 MW, iš jų saulės – 1707 MW, vėjo – 1322 MW. Palyginimui, 2020 metų pabaigoje bendra saulės ir vėjo galia Lietuvoje buvo 699 MW“, – sakoma atsakyme.
Kainos fiksavimas – tiekėjų argumentai
Didžiausias elektros tiekėjas „Ignitis“ liepos pradžioje komentavo, kad apie 80 proc. buitinių elektros vartotojų bendrovėje yra pasirinkę fiksuoto tarifo planus, „nes elektros tiekimo kainos fiksavimas yra patikimas būdas užsitikrinti stabilią ir nekintančią elektros kainą pasirinktą laikotarpį“.
Pasak bendrovės, visą fiksavimo laikotarpį gali keistis tik reguliuojamos kainos dalys ir valstybės mokesčiai. Taip esą apsisaugoma nuo galimo elektros tiekimo kainos augimo, vartotojui lengviau susiplanuoti savo išlaidas, o tiekėjas prisiima atsakomybę užtikrinti sutartą elektros tiekimo kainą visą sutartą laikotarpį.
„Elektrum Lietuva“ taip pat pakomentavo šių dienų kainas. Pasak jos, dabartinė tendencija vyrauja jau nuo maždaug gegužės mėnesio, kuomet dienos metu elektros kaina pigi, o vakarais brangi. Dienos metu, šviečiant saulei, elektra yra gaminama saulės elektrinėse.
„Todėl dienos valandomis kaina yra ganėtinai maža, nes elektros užtenka patenkinti poreikiams patenkinti. Tačiau vakarais, nusileidus saulei ir pasibaigus gamybai iš saulės elektrinių, o tokiu metu elektros poreikis darbo dienomis yra didžiausias, elektrą reikia gamintis iš savo brangesnių vietinių elektrinių bei pirkti iš kitų šalių“, – sako „Elektrum Lietuvos“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.
Bendrovė prieš savaitę skelbė, kad šiemet matyti labai ryškūs kainų skirtumai biržoje.
„Todėl elektros vartotojai, užfiksavę elektros kainą, gali ramiai laikytis įprastos rutinos ir elektra naudotis tuomet, kai yra poreikis – kilovatvalandės kaina neperžengs sutartyje numatyto įkainio“, – pranešime teigė M. Kavaliauskas.
Bendrovės duomenimis, 9 proc. jos klientų yra pasirinkę su birža susietus elektros planus. Didžiąją dalį čia sudaro verslo klientai, kurie esą gali lengviau prisitaikyti prie kainų svyravimų biržoje.
„Dažniausiai maži šeimos ūkiai gyvena standartiniu režimu – anksti ryte ruošiasi į darbą, darbo valandomis namie nebūna, o namų ruošos darbais pradeda rūpintis vakarais. Todėl elektros energiją privatūs klientai dažniausiai naudoja tuomet, kai elektros paklausa yra didžiausia, o pasiūla – mažiausia.
Tai lemia aukščiausias kainas biržoje, dėl šios priežasties namų ūkiai dažniau nusprendžia nesirinkti biržos planų, o mažesnių sąskaitų siekia fiksuodami elektros kainas“, – sako M. Kavaliauskas.