Žvalgantis į „debesis“: ar pavyks Lietuvai privilioti stambų duomenų centrą

Dirbtinis intelektas ir debesija sparčiai augina duomenų centrų rinką pasaulyje, o Lietuva senokai laukia stambios investicijos šiose srityje. Energetikos specialistai sako, kad tokia infrastruktūra padėtų šalies atsinaujinančios energetikos plėtrai. Kompiuterijos ekspertai įsitikinę, jog viliojant technologijų milžinus vien žalios elektros neužteks.

„Kur statysime infrastruktūrą, priklauso nuo įvairių veiksnių“, – „Delfi“ komentuoja „Amazon“ atstovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Joonas Nurmela.

„Geografinė ir geopolitinė situacija taip pat gali lemti pasirinkimą, kur steigti duomenų centrą“, – sako „Baltic Amadeus“ Debesijos ir duomenų paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius.

Elektra: reikėtų daug, pigios ir „žalios“

Seimas beveik prieš metus pritarė Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ploto atkūrimui iki 1054 hektarų, o šioje zonoje veikia Kruonio pramonės parkas ir yra rezervuoti 75 ha duomenų centrų veiklai vykdyti.

Dar 2015 metų rudenį skelbta, kad šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) galėtų įsikurti didelio masto (angl. hyperscale) duomenų centras. Kartu buvo rengtos ir atitinkamos studijos.

„Kruonis – labai geras pavyzdys: elektrinė, galima jungtis prie perdavimo tinklo, pigi elektra, patikimas elektros tiekimas. Ir jeigu būtų žalios elektros, ir pigiai – labai gera vieta“, – įsitikinęs energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.