„Kur statysime infrastruktūrą, priklauso nuo įvairių veiksnių“, – „Delfi“ komentuoja „Amazon“ atstovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Joonas Nurmela.
„Geografinė ir geopolitinė situacija taip pat gali lemti pasirinkimą, kur steigti duomenų centrą“, – sako „Baltic Amadeus“ Debesijos ir duomenų paslaugų vystymo vadovas Robertas Skardžius.
Elektra: reikėtų daug, pigios ir „žalios“
Seimas beveik prieš metus pritarė Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ploto atkūrimui iki 1054 hektarų, o šioje zonoje veikia Kruonio pramonės parkas ir yra rezervuoti 75 ha duomenų centrų veiklai vykdyti.
Dar 2015 metų rudenį skelbta, kad šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) galėtų įsikurti didelio masto (angl. hyperscale) duomenų centras. Kartu buvo rengtos ir atitinkamos studijos.
„Kruonis – labai geras pavyzdys: elektrinė, galima jungtis prie perdavimo tinklo, pigi elektra, patikimas elektros tiekimas. Ir jeigu būtų žalios elektros, ir pigiai – labai gera vieta“, – įsitikinęs energetikos ekspertas Martynas Nagevičius.
Pasak jo, daugelis kompanijų ieško žalios elektros dėl keliamų tvarumo reikalavimų.
„Didžiosios technologijų kompanijos, „Google“, „Amazon“ ir „Microsoft“ ieško pigios elektros ir kad jinai būtų žalia, nes jie turi korporacinius įsipareigojimus mažinti CO2. (…) Jie nori, kad visa elektra būtų žalia ir su įrodymu, kad ji tokia“, – kalba Lietuvos atsinaujinančių energetikos išteklių konfederacijos (LAIEK) prezidentas M. Nagevičius.
Programinės įrangos kūrimo, IT konsultacijų ir kitas paslaugas teikiančios ,„Baltic Amadeus“ ekspertas R. Skardžius sako, kad sprendimą steigti duomenų centrą gali lemti kelios sąlygos. Pirmiausia, tai gali priklausyti nuo regiono klientų potencialo naudotis duomenų centro paslaugomis.
„Jei kalbėtume apie „Microsoft“, „Google“, „Amazon“, šie gamintojai vertina, kiek įmonių galėtų pradėti naudoti debesijos paslaugas.
Antroji sąlyga yra susijusi su duomenų centro išlaikymo išlaidomis. Didžiąją duomenų centro išlaidų dalį sudaro elektra, užtikrinanti nepertraukiamą įrangos veikimą“, – sako R. Skardžius.
Elektra reikalinga ne tik tiesioginiam įrangos veikimui.
„Itin didelis elektros energijos kiekis yra suvartojamas įrangos aušinimui ir klimato sąlygų užtikrinimui. Dėl šios priežasties investuotojai ypač atidžiai vertina regiono galimybes apsirūpinti nebrangia ir žalia elektros energija“, – kalba „Baltic Amadeus“ atstovas.
Nerimas dėl Rytų
IT infrastruktūros bendrovės „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas sako, kad dar viena svarbi sąlyga pritraukti duomenų centrų yra saugumas.
„Pirmas dalykas yra geopolitinė situacija, turėtų stabilizuotis. Ir mūsų klientams, kai prasidėjo karas, teko sukurti naują paslaugą – rezervinių kopijų saugojimą užsienyje. Galima sakyti, dėl rizikų valdymo jie nusprendė saugoti rezervines kopijas ne tik Lietuvoje, bet ir turėti užsienyje“, – sako M. Maraulas.
Pasak jo, didieji debesijos paslaugų tiekėjai taip pat vertina tokią riziką.
„Teko kalbėtis su keletu: anksčiau turėjome savo Ignalinos atominę elektrinę, dabar netoli yra Baltarusijos – tai irgi matoma kaip rizika“, – komentuoja pašnekovas.
Dar viena svarbi aplinkybė: duomenų dubliavimas.
„Kai ateina tie didieji, jie nestato vieno duomenų centro. Jie stato mažiausiai tris skirtingus duomenų centrus. (…) Kad turėtų patikimumą: vienam duomenų centrui nustojus veikti, kad kitas galėtų veikti. Tam reikalingi greiti ryšiai ir kad tie duomenų centrai vienas nuo kito nebūtų nutolę“, – aiškina „Blue Bridge“ ekspertas.
Saugumo komponentą akcentuoja ir R. Skardžius. Pasak jo, geografinė ir geopolitinė situacija gali nulemti sprendimą.
„Duomenų centrų verslas yra tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu. Įmonės renkasi duomenų centrus laikytis kritinėms sistemoms, duomenims. Bet koks reikšmingas sutrikimas ar rizikos faktorius gali lemti milžiniškus nuostolius ar verslo žlugimą. Nors šį aspektą yra sunku objektyviai numatyti ar išmatuoti, jo ignoruoti negalima“, – aiškina „Baltic Amadeus“ specialistas.
M. Maraulas mano, kad atėję technologijų grandai specialistų Lietuvoje surastų, tuo labiau, kad vietinė komanda tikriausiai nebūtų labai didelė.
„Didžiąją paslaugų dalį ir priežiūrą vis tiek teikia per nuotolį ir ten vietinė komanda neturėtų būti labai didelė. Nemanau, kad jie įžvelgia specialistų trūkumą ir kad su tuo susidurtų“, – kalba pašnekovas.
Anot jo, dar labai svarbu yra ir mokesčių sistema šalyje, norinčioje pritraukti didelius duomenų centrus.
Apie didelius žaidėjus dar nekalba
2017 metais entuziastai Lietuvoje, virtualioje Kruonio aplinkoje sukūrė „Tesla“ gamyklos viziją, taip sudominę ir pačią JAV bendrovę, ir užsienio žiniasklaidą. Tačiau Elono Musko elektromobilių gamybos bendrovė vėliau gigafabriko statyboms pasirinko Vokietiją.
Dar anksčiau buvo kalbėta ir apie „Google“ atėjimą į Lietuvą, kompanijai siūlyta vieta šalia Kruonio HAE. Palyginti neseniai ši interneto paieškos milžinė atidarė didžiulį debesijos centrą Lenkijoje, šalyje, kuri mažina iškastinio kuro naudojimą elektros gamybai, tačiau pernai iš atsinaujinančių išteklių pagamino tik 26 proc. elektros.
„Delfi“ paklausus, kokia dabar situacija su duomenų centrų pritraukimu, Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna nedaugžodžiavo, bet patikino, kad kol kas apie didžiąsias technologijų bendroves nekalbama.
„Kol kas nėra, kad kažkuo galėtume girtis. Pokalbiai visą laiką vyksta, čia normalu. Kiekvieno svajonė yra kažką pritraukti, bet kad galėtų būti viešinama, dar tikrai ne“, – sakė meras.
Pasiteiravus, galbūt ketina ateiti „Google“ ar „Amazon“, jis teigė, kad šiuo metu apie tai nekalbama.
„Ne, tikrai ne. Kol kas išvis nelabai galiu komentuoti. Bet tikrai nekalbame apie gigantus“, – teigė jis.
„Google“ atstovai trumpai komentuoja „Delfi“, kad kol kas žinių neturi.
„Neturime naujienų, kalbant šia tema apie Lietuvą“, – sako bendrovės atstovas Michielas Sallaetsas.
„Amazon“ komentarai taip pat kol kas neleidžia tikėtis naujienų iš šios Amerikos bendrovės.
„Galiu tik bendrai pakomentuoti, kad spręsdami dėl naujos infrastruktūros visuomet analizuojame klientų poreikius. Kur statysime infrastruktūrą, priklauso nuo įvairių veiksnių.
Apsvarstome vietovę atsižvelgdami į mažą delsą (latency) naudojant programas, į atsinaujinančios energijos prieinamumą, ir vietinės valdžios ilgalaikį įsipareigojimą investuoti į technologinę infrastruktūrą“, – naujienų portalui paaiškino „Amazon“ atstovas Šiaurės ir Baltijos šalyse Joonas Nurmela.
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ komentuoja „Delfi“, kad dirba su duomenų centrų pritraukimu į Lietuvą, nes pastebimas augantis jų skaičius ir poreikis visame pasaulyje.
„Natūraliai ir Lietuva patenka į šį žemėlapį, todėl sulaukiame užklausų, patys aktyviai ieškome ir konsultuojame potencialius investuotojus, tačiau konkrečių atvejų negalime komentuoti, nes derybos yra ankstyvoje stadijoje, ir visa susijusi informacija – konfidenciali“, – komentuoja agentūra.
Kokios perspektyvos ir alternatyvos?
„Baltic Amadeus“ ekspertas R. Skardžius sako, kad šiuo metu bendrovė irgi neturi informacijos apie planuojamas ar būsimas užsienio investicijas į naujų duomenų centrų steigimą Lietuvoje.
„Viskas yra įmanoma. Tačiau, atsižvelgiant į anksčiau minėtus kriterijus, siūlyčiau įvertinti, kokie šioje srityje galėtų būti mūsų didžiausi išskirtinumai regione. Pavyzdžiui, palyginti su Lietuva, Lenkijos verslo sektorius yra gerokai didesnis, kas suteikia pagrindo tikėtis didesnės investicijų grąžos.
Skandinavijos šalyse dėl gamtinių sąlygų (šaltesnio klimato) įrangos aušinimo išlaidos gali būti mažesnės, o duomenų centrams fizinę apsaugą užtikrina duomenų centrų įrengimas uolose/urvuose, ko Lietuva neturi“, – teigia R. Skardžius.
Jo nuomone, didesnį ekonominės naudos potencialą suteikia ne paties duomenų centrų turėjimas, bet sugebėjimas kurti intelektinius produktus, išnaudojant juose veikiančias debesijos paslaugas.
„Tai aukštesnės pridėtinės vertės ir pelningumo paslaugos, kurioms teikti Lietuva gali pasiūlyti savo specialistus: programuotojus, inžinierius, sistemų architektus ir pan. Lietuva turi aukšto pralaidumo optinio tinklo sujungimus su Vokietija, Lenkija, Švedija, Baltijos šalimis.
Tai reiškia, kad net jei duomenų centrai fiziškai yra Varšuvoje, Stokholme ar Frankfurte, mes ir įmonės jais galime naudotis taip pat kokybiškai, tarsi jie būtų Lietuvoje“, – teigia ekspertas.
„Blue Bridge“ ekspertas M. Maraulas vis dėlto nemano, kad artimiausiu metu į Lietuvą gali atvykti „Facebook“, „Amazon“, „Google“ ar „Microsoft“.
Jis teigia, jog ir kalbant apie Kruonio HAE reikia užtikrinti, kad visa elektra būtų žalia (primename, kad elektrinė iš esmės yra didelė baterija, „iš savęs“ elektros negeneruojanti, bet galinti ją sukaupti ir vėl atgaminti).
„Kruonį jau girdėjau 5–7 metus. Buvo sukurta speciali grupė, kuri mėgino vien dėl to dirbti. Tą svajonę reikia turėti ir jos mėginti siekti. Kaip galime pasiekti – čia turbūt reikia atrasti“, – svarsto jis.
Pasak jo, gal vertėtų pasidomėti kaimynų situacija: „galbūt mėginčiau važiuoti į Varšuvą – Lenkija prisitraukė tiek „Microsoft“, tiek „Google“, kalba pašnekovas.
Tačiau paklaustas apie galimas valstybės subsidijas ar lengvatas būsimiems investuotojams, jis buvo skeptiškas. Pasak specialisto, šalies žinomumas pasaulyje yra gerai, tačiau verslai neturėtų būti diskriminuojami pagal kilmę.
„Esame lietuviško verslo atstovai, tai norėtųsi lygių teisių – jeigu juos subsidijuoja, kodėl tada lietuviškas verslas, kuris investuoja, negauna subsidijų. Reikėtų suprasti naudas: ar čia tik norima užsidėti pliusą“, – sako „Blue Bridge“ specialistas.
Tarp naudų – ne tik darbo vietos ar prestižas
Energetikos ekspertas M. Nagevičius sako, kad svarbu, kaip Lietuva save pateiks: kaip seksis įgyvendinti ambicijas didinti atsinaujinančios energijos gamybą ir ar pavyks sukurti palankų reguliavimą.
„Tada tikrai yra visos galimybės pritraukti tuos duomenų centrus. Ir plius, jei ten daro vadinamą dinaminį skaičiavimą, – kur gali kilnoti skaičiavimą iš vienos šalies į kitą, pagal tai, kur tuo metu yra elektros perteklius, – tai tada atsiranda galimybė dar daugiau integruoti atsinaujinančios energetikos, nes jie ją papildomai balansuoja“, – sako pašnekovas.
Anot jo, elektros energijai imlūs serveriai gali daryti poveikį energijos suvartojimui ir tinklo balansavimui.
„Balansavimo rinkoje Vakaruose kartais dirba tokio tipo serverinės, kai elektros pavartoja šiek tiek daugiau negu užsisakė: daro tą reguliavimą žemyn. Kai kažkas pagamino per daug elektros, tai jie suvartoja tą papildomą elektrą balansavimo rinkoje“, – aiškina M. Nagevičius.
„Baltic Amadeus“ ekspertas R. Skardžius primena, kad stambių plėtotojų atėjimas – kaip ir bet kuri kita investicija Lietuvoje – sukurtų naujų darbo vietų, padidintų mokesčių įplaukas į valstybės biudžetą ir suteiktų pozityvių indikacijų ateities užsienio investicijoms technologijų srityje.
Ketvirtį amžiaus veikianti tyrimų bendrovė „Synergy Research Group“, analizuojanti tinklų ir telekomunikacijos technologijų rinkas, teigia, kad šių metų viduryje didžiųjų duomenų centrų vietovės pasiskirstė netolygiai: TOP20 sąraše pagal didžiausius įrengtus pajėgumus pirmauja JAV (Šiaurės Virdžinijos regionas, Silicio slėnis, Oregono, Ajovos valstijos ir kita), antroje vietoje yra Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas (APAC) (Pekinas, Šanchajus, Tokijas, Singapūras) ir mažesnę dalį užima Europa (Dublinas, Amsterdamas, Frankfurtas):
Ta pati tyrimų bendrovė sako, kad hyperscale duomenų centrų skaičius šiemet jau viršijo 1000, o jų pajėgumai (skaičiuojant megavatais ties kritine apkrova) dvigubėja kas ketveri metai.
Tokių centrų galia pasiekia 20–150 MW ir daugiau. Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) skaičiuoja, jog elektros suvartojimas duomenų centruose, dirbtinio intelekto ir kriptovaliutų sektoriuose sparčiai auga. Plačiau apie tai rašoma ČIA.
