Naujausios statistikos, 2009 m. sausio 1-osios dienos duomenimis, Lietuvoje iš viso buvo laikoma 55,9 tūkst. arklių. Tai yra 5 tūkst. mažiau negu 2008-aisiais ir 8 tūkst. mažiau negu 2007-aisiais. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos specialistų teigimu, arklių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva neatsilieka nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio (1000 gyventojų – 16,2 arklio). Visgi kitose šalyse darbo arklių veislės sudaro tik apie 5 proc., o Lietuvoje – 93,8 proc. nuo visų laikomų arklių skaičiaus.
Galime palyginti, kad bendras arklių skaičius Latvijoje ir Estijoje yra kelis kartus mažesnis negu Lietuvoje. Latvijoje jų tėra užregistruota 3,5 tūkst., o Estijoje – apie 56 tūkst.
Užsieniečiams – egzotika
„Darbinis arklys nuo seno buvęs nepakeičiamas žmogaus pagalbininkas ne tik praranda savo reikšmę, bet ir turi nerimauti dėl savo išlikimo, konkuruoti su intensyviai panaudojama žemės ūkio technika. Dauguma ūkininkų laukus aria traktoriais, bet kai kuriuose regionuose vis dar išlikusios tradicijos įdirbti laukus arkliais. Kiti ūkininkai arklius naudoja kaip susisiekimo priemonę, ypač tose vietose, kur automobiliu nepravažiuojami molingi laukai“, „Artojui“ pasakojo Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Arklininkystės skyriaus vedėjas Juozas Barisevičius.
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkės Genutės Staliūnienės, žemės įdirbimas arkliu kai kuriems užsieniečiams – savotiška egzotika. „Kai kurie kaime pamatę tokį vaizdą – skuba nufotografuoti. Visgi dauguma vyresnio amžiaus žmonių įsitikinę, kad tam tikrus žemės ūkio darbus geriau atlieka arkliai, o ne technika“, pažymi LŪS vicepirmininkė, atkreipusi dėmesį, kad didesnius žemės plotus arkliais įdirbančių žmonių nebeliko.
Visgi G.Staliūnienė netiki, kad darbiniai arkliai visiškai išnyktų. „Lietuviai myli arklius, galbūt augins juos pramogai. Be to, mokėti arti su arkliu – menas ir tam reikalingi įgūdžiai. Tą puikiausiai įrodo Pasaulio artojų varžybos“, sako LŪS vicepirmininkė.
Populiarus jodinėjimas
Kiek kitokia situacija Lietuvoje pastebima su veisliniais arkliais. Jų skaičius mažai kinta, bet kasmet šiek tiek padidėja. 2008 metais, įskaitant ir pavienių augintojų auginamus arklius, jų buvo užfiksuota 4382, 2007 m. – 4256, o 2006 m. – 4156. „Nemažai veislinių arklių yra parduodama, tačiau kasmet įregistruojami apie 700–800 naujai gimusieji“, sako J.Barisevičius.
Pasak jo, didelę įtaką arklininkystės raidai darė šalies žirgynai, kurių uždavinys buvo aprūpinti arklių augintojus aukštos kokybės veisliniais žirgais. „Technikos pažanga lėmė žmogaus laisvalaikio atsiradimą, kurio viena iš praleidimo formų tampa jodinėjimas. Jis mūsų šalyje – labai populiarus. Kasmet pravedama daugiau nei 130 klasikinių žirginio sporto varžybų įskaitant ir ristūnų žirgų lenktynes“, - pažymi J.Barisevičius.
Pastaruoju metu vis labiau populiarėja įvairios žirginio sporto rungtys, žirgai naudojami kaimo turizmui, vaikų laisvalaikiui, hipoterapijai, pramogų versle. „Didžiausias dėmesys šiuo laikmečiu skiriamas Lietuvoje sukurtų arklių veislių išsaugojimui bei sportinės-rekreacinės žirgininkystės vystymui. Būtent todėl didėja žirgų skaičius, atsiranda didesnis aukštos veislinės vertės eržilų- reproduktorių ir veislinių kumelių poreikis“, sako Arklininkystės skyriaus vedėjas.
Vidutiniškai per metus vieno veislinio žirgo išlaikymui reikia skirti apie 2500 litų. Didžiąją išlaikymo išlaidų dalį sudaro pašarų kaina. Sportuojančiam žirgui išlaidos didėja nuo dalyvavimo varžybose intensyvumo, nes reikia sumokėti už varžybų starto mokestį, transportavimą, samdomą raitelį ar trenerį. „Aukšto sportinio meistriškumo veislinio žirgo metinės išlaikymo išlaidos gali siekti iki 15000–20000 litų, todėl žirginis sportas pasiturinčių žirgų mylėtojų užsiėmimas“, pastebi J.Barisevičius.