Išbandė lietuvišką speigą
Kelmės apylinkėje Audra ir Rolandas įsigijo sodybą bei šimtą hektarų žemės. Iš pradžių nusipirko ir į Lietuvą atgabeno dvylika bizonų, šiandien jų turi triskart daugiau. O Lopetiškės kaimas, kuriame yra tik vienintelė Rolando ir Audros sodyba, vietinių dabar vadinamas Bizonų kaimu.
Audra paaiškino, kad bizonams kelių hektarų žemės neužtenka. Jie - laukiniai gyvūnai, kuriems reikia erdvės. Gyvendami mažoje teritorijoje prastai keičia kailį. Maistui šie gyvūnai nereiklūs, tačiau mėgsta jo ieškoti didelėje teritorijoje. Bizonams reikia ir pavėsinės arba didelių medžių, kur galėtų pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių, o tvartai nebūtini - šaltį iškenčia gana lengvai. Jau teko jiems išmėginti lietuvišką 30 laipsnių speigą, be vargo tai padarė nuo vėjo pasislėpę pašiūrėje.
Vadas yra vienas
Ne kiekvienam pasiseka pamatyti bizoną iš arti. Jie protingi, tačiau pašaukti ne visada susidomi žmogumi. Tai puikiai žino Audros mama ir uošvis, kurie yra pagrindiniai ūkio pagalbininkai.
Uošvis įeina į aptvarą ir ant žemės paberia porą maišų kopūstų. Bizonai akimirksniu supranta, kad patiekta deserto. Jie atskuba iš kito aptvaro galo ir godžiai rumščia daržoves. Tai taikia bendruomene gyvenantys gyvūnai: jie nesivaržo ir nesistumdo dėl skanesnio kąsnio, didesnio kopūsto. Mažyliai čia pat bėgioja iš smalsumo pastatę ausis. Jiems įdomu prisiartinti prie bandos vado ir vėl paknopstom skuosti pas motiną.
Paėdę bizonai skuba atsigerti. Vandens šiems gyvūnams reikia daug. Kas dvi tris dienas Audra arba jos uošvis į girdyklas prileidžia po kelis tūkstančius litrų. Lietingomis dienomis globotiniai geria mažiau. Kai bizonai pasitraukė nuo girdyklos, Audros uošvis sieteliu nuo vandens paviršiaus nugraibė likusias žolės liekanas, kad vanduo kuo ilgiau išliktų švarus. Bizonai mėgsta gryną ir tyrą vandenį - Lopetiškės vandenyje jiems per daug geležies, todėl šeimininkai planuoja atitiesti vandentiekį iš Kelmės.
Vadas bizonų bandoje yra vienas ir jam besąlygiškai paklūstama. Tiesa, čia gyvena keletas patinų, tačiau jie jokiu būdu nesistengia išsišokti. Kantriai laukia dienos, kai tikrasis vadas nebeturės jėgų vadovauti bandai, tada ir jiems ateis laikas kautis dėl "sosto".
Vadą lengva atskirti. Jo galva didžiulė, apaugusi tankesniais gaurais nei kitų patinų. Vadas santūrus, oriai nužvelgia jį stebinčius žmones. Ramiai suėda kopūstą, atsigeria girdykloje ir vėl patraukia į laukus. Banda, žinoma, seka iš paskos.
"Jie ne visada tokie ramūs, - pasakojo Audra. - Kartais jaučiasi labai laimingi ir bėgioja, ir šokinėja - neįmanoma atsigrožėti."
Audra nepataria eiti į aptvarą, nes bizonai - laukiniai gyvūnai. Jie ramūs, tačiau nenuspėjami. Jei pajus pavojų, sveikas kailio neišneši. Bizonai bėga daugiau nei 50 km per valandą greičiu. Pati Audra irgi vengia erzinti bizonus savo apsilankymais.
Nueinančios bandos nesulaikysi ir neprikviesi atgalios. Tenka sėsti į džipą ir sekti kartu. Bizonai įsitaisė lauko viduryje, vadas užėmė poziciją tarp bandos ir džipo. Dar šiek tiek paėdę žolės gyvūnai nusprendė pailsėti - sugulė priešais besileidžiančią saulę.
Bizonus išgelbėjo jų skani mėsa
Manoma, kad prieš 500 metų Šiaurės Amerikos prerijose bėgiojo per 30 mln. bizonų. Vietos indėnai juos medžiojo maistui, jų kailiais rengėsi, šiltino savo vigvamus. XIX a. baltaodžiai pradėjo sparčiai naikinti bizonus. Jie aiškino, kad pievas pavers dirbamomis žemėmis, tačiau siekė kitko - atskirti indėnus nuo svarbiausio jų maitintojo. Tada kone visi indėnai ir bizonai buvo išstumti į amžinuosius medžioklės plotus.
Bizonai ėmė sparčiai nykti ne tik dėl baltaodžių invazijos. Keitėsi klimatas, dėl to bizonų kasmet gerokai sumažėdavo. Rašytiniuose šaltiniuose minima labai šalta 1841-ųjų žiema, po kurios bizonų beveik neliko. Skaičiuojama, kad XX a. pradžioje iš viso Šiaurės Amerikoje gyveno vos tūkstantis bizonų. Tikėtina, kad zoologijos soduose jų tada būta daugiau nei laisvėje.
Dabar bizonų skaičius Amerikoje jau viršija pusę milijono. Jie ganosi Vajomingo, Pietų Dakotos, Montanos valstijų pievose. Nors gyvena laisvėje, tačiau yra vietos fermerių nuosavybė. Galima teigti, kad bizonus išgelbėjo jų skani daug baltymų turinti mėsa, kurios pardavimas kasmet padvigubėja.
Investuoti būtina
Lietuvoje auginti bizonus nėra taip pigu kaip Pietų Dakotos prerijose. Rolandas Frankfurte prie Maino verčiasi marmuro ir granito šlifavimu, būtent dėl šio verslo pora ir gali auginti bizonus Lietuvoje. Apie pelną nėra nė kalbos, o investicijoms galo nematyti. Iki šiol buvo tik perkama. Vienas bizonas gali kainuoti nuo dešimties tūkstančių litų. Nemažai lėšų reikia vien aptverti aptvarą, o tokių aptvarų reikia bent kelių.
Lig šiol dar nebuvo kėsintasi atimti gyvybę nors vienam bizonui. Audra to nerimastingai laukia - gaila gyvūnų, kuriuos pats užaugini. "Mus dažnai atakuoja smalsuoliai. Vieni nori pamatyti bizonus, kiti - paragauti bizonienos. Atsiranda tokių, kurie įsigeidžia pirkti bizoną, - pasakojo moteris ir tikino, kad nė vieno bizono neparduos tik dėl pramogos. Audrai nejučia išsprūdo Antoune'o de Saint Exupery "Mažąjį princą" primenanti frazė: "Tai yra mano gyvulys ir aš už jį atsakinga."
Audra pastebėjo, kad pirkti bizonus siūlosi tokie turtuoliai, kurie labai lengvai pralobo. Jie nesupranta, kad ne viskas matuojama pinigais.
Netelpa į žemės ūkio ribas
Bizonų augintojai Audra ir Rolandas tikisi parduoti bizonieną į užsienį. Be to, lietuviai turės galimybę ir patys jos paragauti. Šalia sodybos jau pradėtos užeigos statybos. Tai greičiausiai bus vienintelė vieta šalyje, kur galima paragauti šios egzotiškos ir nepaprastai skanios mėsos. "Baltymų joje daugiau nei triušienoje", - pabrėžė šeimininkė.
Savo ūkyje laikomus bizonus Audra ir Rolandas įregistravo kaip laukinius gyvūnus: "Svarstėme, gal juos registruoti kaip naminius, tarkim, karves. Tačiau Europos Sąjungos fondų parama karvėms toli gražu neprilygsta bizonų poreikiams. Juos auginti atsieina kur kas brangiau", - teigė A.Schelenz.
Žemės ūkio ministerija kol kas gūžčioja pečiais - šalyje nėra analogiško ūkio, todėl neaišku, kokią paramą jam skirti. Lieka tik laukti atsakymo iš Briuselio. Audra ir Rolandas planuoja teikti projektus į ES fondus ir savo unikaliai veiklai gauti paramą.