„Pastebėjome, kad jau keletą metų iš eilės Baltijos šalių gaminių ateina rusai, gyvenantys Berlyne. Jie ieško lietuviškų sūrių, šakočių, medaus – žino mūsų stendą ir yra ragavę mūsų produktų“, - pasakoja ketvirtus metus parodoje dalyvaujančios A. Grigonio individualios įmonės aludarė Kristina Grigonienė.
Pasak jos, vokiečiai paprastai perka gaminių paragauti, o rusai ima daugiau: jei dešrų - tai kelias rinkes, jei alaus - tai keletą butelių.
„Tiesa, paprastai rusai perka prieš mugės uždarymą, šiek tiek derasi dėl kainų, bet simboliškai, - vardija K. Grigonienė.
„Pagrindinis pirkėjų ir ragautojų srautas – vokiečiai, tačiau Berlyne gyvenantys ir į parodą atvykę rusai perka daugiau. Jiems labai patinka lietuviška mėsa, tad jie ateina į parodos pabaigą, kai žmonės pradeda skirstytis, ir ima po kelis kilogramus dešrų, lašinius perka. Ko gero, rusai yra tie, kurie perka didžiausiais kiekiais“, - patvirtina individualios mėsos gamybos įmonės savininkė Audronė Žilienė.
Lietuviai ateina pabendrauti
Lietuvos stendas parodoje sulaukia ir užsienyje gyvenančių lietuvių dėmesio, tačiau tautiečiai ateina ne tiek apsipirkti, kiek pabendrauti.
„Visą laiką ateina ir lietuvių, kurie gyvena Vokietijoje. Jie ateina ne tiek apsipirkti, kiek aplankyti, pakalbinti. Aišku, kažko nusiperka, bet rusai vis tiek perka didžiausiais kiekiais“, - dėsto K. Grigonienė.
Ji dėsto, jog po kalbų su lietuvių emigrantais yra susidariusi įspūdį, kad svetur išvykę žmonės buvo išgąsdinti sunkmečio.
Domisi ir kaimynai, ir iš tolimesnių šalių
Obuolių sultis be cukraus gaminančios bendrovės „Obuolių namai“ projektų vadovas Rimvydas Butkus pasakoja, jog jų stendas jau sulaukė įvairių tautybių lankytojų.
„Prie mūsų jau pirmąją dieną buvo priėję kaimynai, taip pat norvegai, švedai, visus kitus kalbinau vokiškai, tai vokiškai atsako“, - pasakoja pašnekovas.
Nors bendrovė kol kas Vokietijos rinkoje sulčių neparduoda, pripažįsta, kad į šią rinką įeiti nelengva, nes vokiečiai ir patys augina obuolius, spaudžia sultis.
Visgi kol kas lietuviškų sulčių gamintojų prekyba nedžiugina: per pirmąją dieną pavyko parduoti vos kelis didesnius pakelius sulčių.
„Iš pradžių mes duodame žmonėms paragauti, bet jie prisiragauja ir išeina, - juokiasi R. Butkus. - Nežinau, kaip čia reikės daryti. Bet sumanymas buvo toks: duodame paragauti, o paskui klausiame, gal žmogus nori nusipirkti ir daugiau. Žinoma, norėtume viską parduoti, bet jei neparduosime, vešimės atgal.“
„Pas mus dar ateina turkai, jiems esame labai įdomūs. Jie perka jautieną, jos gaminius, pavyzdžiui, dešrą, taip pat kiaulienos nugarinę“, - teigia A. Žilienė.
Lietuvos prekybininkai pastebi, kad kol kas parodos svečiai dairosi arba perka paragavimui: šiek tiek vienos rūšies dešros, truputį kitos.
„Perka kol kas nelabai drąsiai. Žmonės noriai vaišinasi, ragauja“, - apibendrino bendrovės "Skaistės mėsa” atstovė Laura Valatkienė.
Daugiau parodos akimirkų - galerijoje.