Vyras teigia, kad kepti duoną jį paskatino brolis, be to, pats trisdešimties hektarų ekologiniame ūkyje augina javus. Taip ir kilo mintis kepti ekologišką duonelę. M. Kriaučiūnas išbandė ne vieną veiklą, bet artima yra jaunystėje įsigyta konditerio specialybė. Duoną kepa pagal savo mamos receptą, ir, kaip pats sako, senus žmones pakalbinęs duonos kepimo būdų sužino.
Anot M. Kriaučiūno, tikra naminė duona kepama tik iš miltų, duonos raugo ir vandens. „Į tikrą naminę ekologišką duoną negali būti dedama nei cukraus, nei jokių „E“. Natūralaus rūgimo metu miltai patys susąla“, – aiškino duonos kepėjas.
Šis užsiėmimas – tai ne verslas. Petronių amatų namuose kepdami duoną dažnai pasikviečia tuos, kurie nori pamatyti, kaip kepama naminė duona. Vyksta tarsi pažintinės kulinarinio paveldo pamokos. Mokiniai – dažni svečiai šiuose bendruomenės namuose – neretai ir patys suformuoja vieną kitą kepaliuką. Pačių išsikepta duonelė dar skanesnė.
M. Kriaučiūnas sako, kad niekada nenorėtų gyventi didmiestyje. Gyvenimas kaime turi savo privalumų, bet tuos privalumus kiekviena kaimo bendruomenė turėtų susikurti pati. Kriaučiūnų iniciatyva statomi bendruomenės namai. „Manau, kad jaunimas kaimą apleidžia dėl veiklos stokos. Tačiau reikia sukurti ne tik darbo vietų, bet pagalvoti ir apie tai, kaip žmonės leis laisvalaikį kaime“, – įsitikinęs M. Kriaučiūnas.
Įsteigę viešąją įstaigą prasmingu pavadinimu „Nobile Officium“ („Kilni pareiga“), patys rašo projektus, ieško lėšų. Šeima nenuleidžia rankų – tiki, kad susikooperavus ūkininkams ar verslininkams, bet kurioje srityje pasiekti galima daugiau.