„Buvome įpratę, kad Lietuvos gamybininkai konkurencingi dėl to, kad yra pigesni, tačiau padėtis keičiasi, ypač, jeigu einama į Skandinavijos rinką. Skandinavai žino, kur rasti pigiau, ir Lietuva nėra pigus pasirinkimas, Lietuva turi būti pasirenkama dėl kokybės.“ O tai, kad kainos Lietuvoje vis dar palyginti žemesnės, anot danų verslininko, turėtų būti išnaudojama kaip dar vienas privalumas. Lietuviams, ieškantiems partnerių ar klientų tarp Danijos įmonių, visų pirma, T. Solupajevo-Ronlevo nuomone, vertėtų pabrėžti dideles galimybes ir gerą kokybę.
Kitas danų prekybos rūmų prezidento patarimas verslo partnerių Danijoje ieškantiems Lietuvos verslininkams – specializuotis. „Jeigu ateisite ir sakysite, kad galiu padaryti viską, tuomet danas atsakys – tai reiškia, kad negalit nieko”. T. Solupajevo-Ronlevo teigimu, jo kraštiečiai labiau vertina įmones, kurios sugeba įrodyti, kad yra geriausios savo srityje. Tuomet už paslaugą ar prekę galima užsiprašyti didesnės kainos ir užsakovas bus linkęs mokėti.
Danai mielai bendradarbiauja su mažomis įmonėmis, nes dažnai jos gali būti greitos, lanksčios, imlesnės naujovėms, negu didelės kompanijos, kur sprendimus priimti užtrunka ilgiau. Anot T. Solupajevo-Ronlevo, danų verslininkai mėgsta aktyvumą ir iniciatyvumą, tokio požiūrio tikisi ir iš paslaugos ar prekės tiekėjų, vertina, kai šie patys siūlo įvairius sprendimus, ne vien tik sėdi ir laukia užsakovo nurodymų.
Rodyti daugiau iniciatyvos pristatant save ir pasigiriant savo įmonės galimybėmis, danų verslo organizacijos atstovas patarė ir LRT televizijos laidos „Lietuva gali“ dalyvei, Kuršėnuose veikiančios nedidelės siuvimo įmonės „Sermėga“ savininkei, Ievai Kygienei. Švedams patalynę ir krikšto drabužius, o norvegams gyvūnų aprangą siuvančios bendrovės vadovė savo verslo plėtrą mato, visų pirma, bendradarbiaujant su skandinavais.
Tokiam „Sermėgos“ vadovės požiūriui pritaria ir ją TV projekte „Lietuva gali“ konsultuojantys SEB banko viceprezidentas Virginijus Doveika bei Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Pasak R. Dargio, Skandinavija su 25 mln. gyventojų, gaunančių geras pajamas ir turinčių nemažus poreikius, gali būti Lietuvos verslininkų sėkmės laidas.
Tačiau nedidelės siuvimo įmonės savininkei I. Kygienei savo jėgomis prasimušti į Skandinavijos rinką sudėtinga. Pasak „Sermėgos“ vadovės, įmonės apyvarta nesiekia 500 tūkst. Lt, tad ji negali pretenduoti į valstybės paramą dalyvauti tarptautinėse parodose, kuriose galėtų pristatyti savo produkciją ir ieškoti partnerių ar užsakovų. O pati sumokėti už parodas keliolika tūkstančių litų neišgali.
R. Dargio teigimu, bėda ta, kad pagalbos verslui yra, bet regiono verslininkai per mažai domisi ir žino apie verslo skatinimo programas bei paramą verslui teikiančių įstaigų, kaip INVEGA ar „Versli Lietuva“, paslaugas . „Aišku, verslininkai neturi laukti kol kažkas į burną įdės keptą karvelį. Jie patys turi ieškoti, patys turi užsiimti sau svarbių dalykų paieška, bet valstybei irgi nereikėtų padėti paukščiuko, kad mes jau parengėm programą ir viskas“, – teigia Pramonininkų konfederacijos pirmininkas R. Dargis.
SEB banko ir LRT televizijos verslumą skatinančių dokumentinių laidų ciklas „Lietuva gali“ antradienį 21.55 val. per LRT televiziją.