LDK plytinės kiemas žiemos pradžioje palyginti su vasara gerokai ištuštėjęs. Senovinių plytų meistrui Gintarui Kniežai – tai geras ženklas. Vadinasi, pagal viduramžių technologijas gaminamos plytos – paklausios.
„Šiais metais mes netgi pritrūkom laiko, kai kuriuos užsakymus teko netgi kitiems metams atidėti,“ – sėkme džiaugiasi plytininkas.
Tačiau labiausiai Gintarui Kniežai maga pasigirti visą vasarą trukusių bandymų rezultatais. Panašu, kad jam galiausiai pavyko sukurti didelės šiluminės varžos keraminį blokelį, kuris – ką gali žinoti – galbūt sukels perversmą statybų pramonėje.
Galimybe gaminti šiuos blokelius domisi ne vien Lietuvos verslininkai, taip pat britų kompanijos. Kam plytininkas iš Krūminių kaimo patikės savo išradimo masinę gamybą – dar derybų klausimas. O štai dėl kito daug vilčių plytininkui teikusio gaminio – lengvasvorių keraminių plytelių - jau sukirsta rankomis su Alytaus Geištarų plytine.
Verslo idėjos veda į priekį, o gamybos technologijos vilioja grįžti į kuo senesnius laikus, sako ambicingą senovinių plytų manufaktūros plėtrą gretimame kaime, apleistos mokyklos teritorijoje planuojantis G. Knieža.
Kitame Lietuvos krašte – Ignalinos rajone Gaveikėnų kaime – nuo Nepriklausomybės pradžios verslaujantis Arvydas Gaidelis pripažįsta, kad jau buvo pritrūkęs parako. Jo valdomos bendrovės „Dalaudas“ apyvarta nuo milijono litų sumažėjo trigubai, atsisakyta kai kurių veiklų, o vis dar puoselėjama nestandartinių baldų gamyba didelio pelno neneša.
Paklausęs projekto „Lietuva gali“ verslo konsultantų, baldus pagal individualius užsakymus gaminantis verslininkas atnaujino įmonės interneto svetainę, šalia dirbtuvių įrengė gaminių ekspoziciją, planuoja savo galimybių pavyzdžius pristatyti baldų salone Vilniuje.
Didesni ar mažesni pokyčiai įvyko ir kitose įmonėse, dalyvavusiose SEB banko ir LRT televizijos projekte „Lieuva gali“. Regionų verslininkams patarimų pažėrė „Eikos“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis, „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis, „Vičiūnų“ grupės valdybso pirmininkas Visvaldas Matijošaitis, koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, kelių restoranų savininkas Arūnas Oželis, „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, advokatų kontoros „LAWIN“ vadovaujantysis partneris Rolandas Valiūnas.
„Projekto dalyviams norėjosi perteikti bazinius patarimus, kuriuos reikėtų žinoti, apie finansų planavimą, smulkių verslų kooperaciją, prekinį ženklą, interneto puslapio svarbą, tačiau neįsprausti tų pradedančių, jaunų verslininkų į kokius tai rėmus, nes tuomet tikrai gali sužlugdyti geras idėjas ir mintis, – sako SEB banko prezidento pavaduotojas Aivaras Čičelis. – Daug lengviau sužlugdyti gerą idėją, negu iš tikrųjų ją pastebėti ir surizikuoti ją įgyvendinti. Turbūt toks ir buvo projekto tikslas. Tikiuosi, kad padėjome tais baziniais patarimais, tačiau nesužlugdėme nė vienos geros idėjos ir iniciatyvos“.
Pasak dalyvius konsultavusio SEB banko viceprezidento Virginijaus Doveikos, labiausiai džiugina, kad nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, ar miestelio, kuriame gyvena, yra didelė dalis žmonių, kurie daro verslą. „Kas yra labai sveikintina, nes iš tiesų mūsų šalies ekonomika dviem trečdaliais priklauso nuo smulkių ir vidutinių įmonių. Jose dirba du trečdaliai, gal net trys ketvirtadaliai dirbančiųjų, uždirbama du trečdaliai pajamų, tai tas ekonomikos variklis juda net ir mažiausiuose miesteliuose, kas yra labai gerai“.
Paskutinė šio sezono „Lietuva gali“ laida, apžvelgsianti visų projekte dalyvavusių įmonių atradimus ir padarytą pažangą, antradienį 21.55 val. per LRT televiziją.