Samdomo darbo Mažeikių naftos bendrovėje netekęs vyras tuo metu buvo tik bepradedąs nuosavą verslą.
Iš pradžių „Aurometos” veikla laikėsi vien ant R. Aurylos ir jo šeimos - žmonos, dukters ir dviejų žentų - pečių. Pačiam Rolandui teko ir vadovauti 20 žmonių kolektyvui, ir rūpintis klientų paieška, tuo pat metu prižiūrėti gamybą.
Konsultantų požiūriu, įmonei trūko profesionalaus rinkodaros specialisto, kuris galėtų rūpintis klientų paieška ne vien Lietuvoje, bet ir dairytis užsakymų užsienyje. Pats R. Auryla pripažino, kad jam praverstų ir geras gamybos vadovas.
Pirmaisiais metais daug darbų „Aurometoje“ buvo atliekama rankomis, todėl imtis didesnių užsakymų įmonė vengė, bijodama, kad nesusidoros.
Taip prarasta ne viena galimybė daugiau uždirbti. Nauji mechanizmai leistų įmonei dirbti sparčiau ir teikti daugiau paslaugų.
Tačiau naujiems įrenginiams reikia ir erdvesnių patalpų. Užsimojusiam įsigyti naujas patalpas, konsultantai siūlė neįšaldyti ilgam pinigų į nekilnojamąjį turtą ir verčiau pastatą nuomotis. O naujus įrenginius rinktis įvertinus, kurios paslaugos įmonei būtų pelningiausios..
Ar konsultantų misija padėti „Aurometai“ iš mažos įmonės tapti vidutine pavyko?
Prabėgus dvejiems metams nuo pirmo susitikimo, „Aurometoje” permainų vėjai.
Juokais užsispyrusiu žemaičiu „Eikos” valdybos pirmininko Roberto Dargio ir bankininko Aivaro Čičelio pramintas R. Auryla ne juokais nustebino savo konsultantus per porą metų padaryta pažanga ir atrasta verslo formule.