Didesni akcizai rūkalams – bene vienintelis 2022 metų sausio 1 dieną įsigaliojantis mokestinis pasikeitimas.
Siekiant mažinti tabako produktų prieinamumą, cigaretėms taikomus akcizų tarifus nuspręsta didinti nemažesniu tempu kaip ir anksčiau (po 6−7 proc. kasmet), cigarams ir cigarilėms – po 20 proc., rūkomajam ir neapdorotam tabakui – po 7,8 proc., o kaitinamojo tabako ir jam alternatyviems produktams – po 32 proc.
Atsižvelgiant į akcizų pokyčius, cigarečių kaina kitąmet galėtų didėti 17 centų, cigarų ir cigarilių – 27 centais, rūkomajam tabakui – 17 centų, kaitinamojo tabako produktams – 27 centais, o elektroninių cigarečių skysčiui – 7 centai.
Dar vienas pasikeitimas – siekiant aiškesnio ir paprastesnio akcizų apskaičiavimo, kontrolės ir priežiūros, sutarta kaitinamojo tabako ir kitiems alternatyviems produktams nustatyti akcizų tarifą už 1 tūkst vienetų, kai šiuo metu taikoma už 1 kilogramą tabako.
Kaip nurodoma leidinyje „Biudžetas glaustai“, dėl tarifų tabako produktams ir jiems alternatyviems produktams didinimo į valstybės biudžetą 2022 metais planuojama surinkti 12 mln. eurų daugiau.
Vieni sveikina, kiti kritikuoja
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas „Delfi“ sakė sveikinantis nuostatą keisti kaitinamojo tabako produktų akcizų skaičiavimo metodiką, pereinant prie akcizo mokesčių skaičiavimo už 1 tūkst. vnt. gaminių.
„Atsižvelgiant į tai, kad šie produktai Lietuvos rinkoje yra parduodami pakeliuose, kurie primena cigaretes, vartojami vienetais ir yra suvartojami per vieną kartą, šis žingsnis atrodo logiškas ir pagrįstas. Tai taip pat apribos ir galimybes spekuliuoti produktuose esančiu tabako kiekiu, taip susimažinant akcizų prievolę, bei atitinkamai leis juos paprasčiau lyginti su panašiausiais, bet ne tapačiais, gaminiais – cigaretėmis“, – sakė jis.
Savo ruožtu „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius dėstė, jog pakeitus kaitinamojo tabako gaminių akcizo apskaičiavimą, sukuriamos nevienodos sąlygos skirtingų kaitinamojo tabako produktų apmokestinimui.
„Šių gaminių tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulinėje rinkoje yra įvairių dydžių ir formų, jie gaminami pagal skirtingas technologijas, o tabako svoris juose gali ženkliai skirtis.
Tad toks akcizo skaičiavimas sukuria palankesnes sąlygas tiems gaminiams, kurie yra didesni ir viename gaminyje turi didesnį tabako kiekį. Be to, toks skaičiavimas kels sumaištį dėl hibridinių gaminių, kuriuose yra ir tabako, ir elektroniniu būdu kaitinamo skysčio. Vienintelė ES šalis, kurioje kaitinamojo tabako gaminių akcizas apskaičiuojamas už vienetus, yra Vengrija. Lietuva tapo antrąja šalimi ES, kurioje galios tokia skaičiavimo metodika.
Nors mūsų kompanija ir užima didžiausią cigarečių rinkos dalį Lietuvoje, mūsų manymu, žalingiausi produktai (t. y. cigaretės) turėtų būti apmokestinami kur kas labiau nei mažiau žalingi gaminiai. Tai padėtų mažinti rūkančiųjų cigaretes skaičių, mat būtų sudaryta galimybė tiems suaugusiems žmonėms, kurie neketina atsisakyti nikotino produktų, rinktis mažiau žalingą alternatyvą“, – sakė jis.
Rodo į kontrabandą
A. Neverauskas pažymėjo, kad 2019–2021 metais akcizų tarifų plane, akcizų tarifas cigaretėms vidutiniškai didėjo 5,6 proc. kasmet. Tuo metų nuo 2022 metų sausio 1 dienos įsigaliosiančiame 2022–2024 metų akcizų tarifų plane akcizų tarifų didėjimas cigaretėms siekia 7,1 proc. kasmet.
„Šis augimas yra nustatomas tuo metu, kai vadovaujantis visais šiuo metu prieinamais tyrimais, ne mažiau kaip kas penkta Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė.
Turime pripažinti, kad vartotojams renkantis tarp legalių ir nelegalių cigarečių, reikšmingiausias faktorius išlieka kaina. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, manytumėme nustatant akcizų tarifų dydžius cigaretėms buvo nepakankamai įvertinta tai, kokias tai pasekmes turės nelegalios rinkos augimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad Latvijoje akcizų tarifo augimas cigaretėms kasmet sudaro 6 proc., Estijoje – 5 proc.
Atsakant į klausimą dėl kaitinamojo tabako produktų, atkreiptinas dėmesys, kad netgi padidinus akcizų tarifus šiems gaminiams, kaitinamojo tabako produktai kitais metais išliks daugiau nei du su puse karto mažiau apmokestinami nei pigiausios cigaretės“, – sakė jis.
L. Zakarevičius tvirtino, kad „Philip Morris Baltic“ palaiko valstybės siekį keisti žmonių elgseną ir mažinti rūkančiųjų skaičių.
„Tad mūsų manymu, vykdoma akcizų politika turėtų skatinti rūkančiuosius atsisakyti kenksmingiausio produkto, t. y. cigarečių ir cigarilių dėl kenksmingų medžiagų, išsiskiriančių šiems produktams degant, ir sukeliamos žalos žmonių sveikatai.
Tačiau pagal dabartinį akcizų surinkimo planą, mažiau kenksmingų medžiagų išskiriantys kaitinamojo tabako gaminiai kainuos brangiau nei cigaretės. Be to, verta paminėti, kad vartojant šiuos gaminius reikalingas įrenginys ir tai galutinę produkto kainą išbrangina gerokai labiau.
Taigi, kai kuriems žmonėms, ketinantiems mesti rūkyti cigaretes ir rinktis mažiau žalingus tabako gaminius, jie taps neįperkami, tad jie ir toliau rūkys cigaretes. Tikėtina, kad ir šiuo metu kaitinamo tabako gaminius vartojantys žmonės sugrįš prie mažiau kainuosiančių, tačiau kenksmingesnių cigarečių ar cigarilių rūkymo“, – sakė jis.
Srautas nemažėja
A. Neverauskas dar pastebėjo, kad pagrindiniai kontrabandinių cigarečių srautai Lietuvą pasiekia krovininiu transportu: keliais ir geležinkeliais.
„Kadangi susidariusioje situacijoje su Baltarusija daugiausia dėmesio yra skiriama fiziniam valstybės sienos užtikrinimui ne oficialiuose sienos kirtimo postuose, nėra pagrindo teigti, kad mažėja į Lietuvą įvežamas kontrabandinių cigarečių kiekis.
Tokias išvadas patvirtina Muitinės kriminalinės tarnybos duomenys, kuriais remiantis per pirmus tris 2021 metų ketvirčius buvo sulaikyta net 14 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių, t. y. beveik 1 mln. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tai savo ruožtu atitinka ir mūsų pastebimas tendencijas, pagal kurias kontrabandinių cigarečių srautai iš Baltarusijos ne tik nemažėja, bet ir turi augimo požymių“, – sakė jis.
Lietuvos banko vertinimu, akcizų didinimas prisidės prie didesnės vidutinės metinės infliacijos kitais metais. Kartu su didesnėmis pensijomis, atlyginimais ir pašalpomis įtaka kainų augimui gali siekti 0,32 proc. punkto.