1. Kai genėjate medžių šakas.
Vieną medį gali genėti tik vienas asmuo. Genėjant šakas yra draudžiama: genėti apžergus medį; stovėti ant genimo medžio; šakas numušinėti kirviu ir laužyti; būti arčiau kaip per 5 m nuo šakas geninčio darbuoto; genėti šakas nuo medžių, suverstų į krūvas, gulinčių ant traktoriaus skydo ar transporterio; genėti šakas nuo medžio, kuris tuo pat metu pjaustomas.
Darbui trukdančias nupjautas šakas reikia pašalinti, prieš tai padėjus į šalį darbo įrankius.
2. Kertant medžius, darbuotojai būna pavojingose kirtimo zonose – darbuotojus užgriūna virstantys medžiai.
Pjaunant medžius ir atliekant kitus miško darbus, keliai bei takai į pavojingas zonas turi būti uždaryti, nustatyta tvarka pastatant įspėjamuosius ženklus. Pavojingoje zonoje gali būti tik medį pjaunantys darbuotojai. Pavojinga zona apie kertamą medį yra dvigubo pjaunamo medžio aukščio spinduliu, bet ne mažiau kaip 10 m. Statesniuose nei 15 laipsnių šlaituose nuolydžio kryptimi pavojinga zona yra iki šlaito papėdės.
Kertant biržę keliems pjovėjams, tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 2,5 pjaunamų medžių aukščio atstumas. Dirbant su motoriniu pjūklu, ryšiui tarpusavyje palaikyti ir prireikus pirmajai pagalbai suteikti turi būti ne mažiau kaip 2 asmenys. Pradėjus medžiui virsti, kirtėjai turi nedelsdami atsitraukti iš anksto paruoštais takais. Atsitraukdami darbuotojai turi stebėti virstantį medį.
Siunčiant darbuotojus į kirtavietes, privalu aprūpinti juos specialiais darbo drabužiais, o žiemą – ir apsaugančiais nuo žemos temperatūros, pasirūpinti poilsio sąlygomis. Darbuotojams, kurie dirba lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip -10ºC, darbdavys ar jam atstovaujantis asmuo privalo suteikti specialias ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas pusantros valandos. Pertraukų metu rekomenduojama sudaryti darbuotojams sąlygas sušilti įrengiant laikinai šildomas patalpas ar zonas.
Dirbant motoriniu pjūklu reikia naudoti asmenines apsaugos priemones: apsauginį šalmą, specialius akinius ar apsauginį veido skydelį, darbines pirštines, darbines kelnes su specialia apsauga nuo įpjovimo, batus su metaliniu priekiu ir rantytu padu ir jei motorinio pjūklo keliamas triukšmas viršija leistinas normas, privaloma naudoti klausos apsaugos priemones. Jeigu naudojamo motorinio pjūklo vibracija viršija leistinas normas, darbinės pirštinės turi būti su apsauga nuo vibracijos poveikio.
3. Ilgą laiką dirbama ant pristatomų kopėčių.
Kopėčių naudojimas – ribotas. Vykdyti darbus nuo kopėčių galima tik tada, kai dėl trumpo jų naudojimo ar vietos ypatumų netikslinga naudoti kitų, saugesnių įrenginių (pvz., surenkamų paaukštinimo priemonių, pastolių, statybinių keltuvų ir t. t.).
Pristatomų kopėčių matmenys turi būti tokie, kad darbuotojas galėtų dirbti stovėdamas ant pakopos, esančios ne mažesniu kaip 1 m atstumu iki kopėčių viršaus. Leidžiama naudoti ne ilgesnes kaip 5 m pristatomas medines kopėčias. Dirbant ant pristatomų kopėčių aukščiau kaip 1,3 m, reikia naudoti saugos diržą, pritvirtintą prie pastato konstrukcijos arba kopėčių, jeigu šios patikimai pritvirtintos prie pastato konstrukcijos.
Ant pristatomų kopėčių draudžiama: dirbti šalia ar virš neapsaugotų veikiančių mašinų besisukančių dalių ir transporterių; naudoti rankines elektros mašinas ar parakinį įrankį; virinti dujomis ar elektra; tempti laidus ar prilaikyti aukštyje sunkias detales.
4. Dirbama ant netvarkingų pastolių, savadarbių paaukštinimų, jie statomi ant nelygaus paviršiaus.
Jei priemonės, skirtos darbo vietai paaukštinti, aukštesnės kaip 1,3 m – privalo turėti aptvarus, apsaugančius darbuotojus ir daiktus nuo kritimo. Draudžiama dirbti aukštyje atvirose vietose, kai vėjo greitis yra 15 m/s ir didesnis bei plikšalos, lijundros, perkūnijos, rūko ar blogo matomumo darbo vietose metu. Atstumas tarp statomo pastato sienos ir pastolių pakloto neturi viršyti 50 mm, kai atliekami mūro darbai ir 150 mm – kai atliekami apdailos darbai.
Darbuotojai, atliekantys pastolių statymo, ardymo, remonto, perstatymo darbus bei vykdantys darbus aukštyje turi dėvėti: nuo kritimo iš aukščio apsaugančias asmenines apsaugos priemones (apraišus, kritimo blokavimo priemones, prisitvirtinimo įtaisus ir kt.), apsauginius šalmus, darbo drabužius, apsauginius batus su sutvirtinta nosele, mechaniniam poveikiui atsparias pirštines ir kitas asmenines apsaugos priemones.
Jei šalia pastolių yra masinio žmonių judėjimo keliai, jie turi būti apsaugoti stogeliu, kad nebūtų pavojaus žmonėms, o pastolių fasadas – uždengtas apsauginiu tinklu. Užlipti ant pastolių ir nulipti nuo jų turi būti įrengtos ne didesnio kaip 60 % nuolydžio kopėčios. Laipioti šoninėmis pastolių konstrukcijomis arba mėtyti statybines atliekas ar kitus daiktus be latakų ar kitų priemonių iš didesnio kaip 3 m aukščio draudžiama.
5. Apžiūrint kanalizacijos šulinius ar kitas talpas, yra nepatikrinama pavojinga dujų ir deguonies koncentracija – darbuotojai mirtinai apsinuodija.
Darbai šuliniuose ir kitose uždarose talpose yra įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Pavojingų darbų sąrašą. Jie kelia pavojų ne tik dirbantiems šuliniuose ar uždarose talpose, bet ir šalia pagalbą teikiantiems darbuotojams.
Visi darbai šuliniuose ir kitose uždarose talpose atliekami atidarius angas (landas) ir/arba veikiant kilnojamai ventiliacijai. Prieš darbų pradžią būtina atlikti darbo aplinkos oro analizę, nes gali atsirasti kenksmingos dujos, susidaryti deguonies trūkumas.
Darbams uždarose talpose, šuliniuose vykdyti turi būti skiriami ne mažiau kaip trys darbuotojai: du iš jų, esantys išorėje, prižiūri bei prireikus suteikia pagalbą dirbančiajam uždaroje talpoje. Jeigu į šulinį ar uždarą talpą leidžiasi ne vienas, bet daugiau darbuotojų, išorėje turi likti dvigubai daugiau darbuotojų, nes įvykus nelaimei norint ištraukti vieną žmogų reikia nemažiau kaip dviejų žmonių pagalbos išorėje. Prižiūrintys asmenys, kol uždaroje talpoje dirba žmogus, neturi pasitraukti nuo liuko. Ryšiui palaikyti rekomenduojama naudotis telefonu arba radijo ryšiu.
6. Nesutvirtinamos trenšėjų sienos – užgriūna ir žemėmis užverčia žmones.
Dažniausiai nelaimingi atsitikimai darbe įvyksta, kai darbuotojai dirba iškastose tranšėjose neįvertinus šlaitų nuslinkimo pavojaus, nesutvirtinus šlaitų arba nesuformavus tinkamo šlaitų nuolydžio, o iškastas gruntas išpilamas prie pat iškasos krašto. Darbai iškasose yra įtraukti į Vyriausybės patvirtintą Pavojingų darbų sąrašą.
Radus sprogstamų medžiagų žemės kasimo darbus būtina nedelsiant nutraukti, užtikrinti jų apsaugą ir pranešti policijai.
Vykdant žemės darbus gyvenviečių ar veikiančių įmonių teritorijoje, duobės, tranšėjos ir kitos iškasos tose vietose, kur vyksta transporto ar pėsčiųjų judėjimas, turi būti aptvertos ne žemesniu kaip 1,6 m aptvaru. Kitur, kur iškasų šlaitai gilesni kaip 1,3 m, juos būtina aptverti aptvarais. Iškasos privalo būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai patekti pavyzdžiui, pasinaudojant kopėčiomis, laiptais arba tinkamo nuolydžio šlaitu (atsižvelgiant į grunto sudėtį ir iškasos gylį). Draudžiama lipti ir dirbti iškasose, iš kurių nepašalintas vanduo.
7. Kai kasamas natūralaus drėgnumo gruntas.
Kasant natūralaus drėgnumo gruntą, kai gruntinis vanduo yra giliai, vertikalias tranšėjas galima kasti jų neramstant, tik kai: smėlio ir žvyro gruntuose – iki 1 m gylio; priesmėlio ir priemolio gruntuose – iki 1,25 m gylio; molio gruntuose – iki 1,50 m gylio.
Gilesnės tranšėjos turi būti ramstomos arba kasamos su nuožulniais šlaitais.
Iškasos sienų sutvirtinimai statomi nuo viršaus į apačią, gilinant iškasą ne daugiau kaip kas 0,5 m, o išardomi – iš apačios į viršų, užpilant iškasą.
8. Įrenginiai remontuojami neišjungus variklio – įtraukia darbuotojo drabužį, o tada ir ranką ar koją.
Paleisti darbo įrenginį turi būti įmanoma tik tada, kai tai ketinama atlikti apgalvotai. Visi darbo įrenginiai privalo turėti tokią valdymo sistemą, kuri leistų juos visiškai ir saugiai sustabdyti. Valdyti įrenginio stabdymą yra svarbiau nei jo paleidimą. Jei darbo įrenginys įjungiamas atsitiktinai, netyčia, jis neturi kelti jokio pavojaus darbus atliekantiems ar kitiems darbuotojams.
Darbo įrenginyje, kuris kelia pavojų dėl krintančių ir / ar išmetamų daiktų (ruošinių) arba galinčių sužeisti išsikišusių briaunų, aštrių kampų ir šiurkščių paviršių, privalu sumontuoti atitinkamus saugos įtaisus, apsaugančius darbuotojus nuo tokio pavojaus. Reikalaujama užtikrinti, kad darbuotojai galėtų saugiai prieiti prie visų vietų, skirtų darbui, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti.
Visus darbo įrenginius privalu įrengti taip, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojaus, kuris kiltų įrenginiui užsiliepsnojus ar perkaitus arba iš jo prasiskverbus dujoms, dulkėms, skysčiams, garams, kitoms medžiagoms. Darbuotojai turi būti apsaugoti nuo pavojaus sprogus darbo įrenginiui ar jame gaminamoms, naudojamoms arba kaupiamoms medžiagoms. Būtina užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kontakto su elektros srove pavojaus.
9. Dirbama su reikalavimų neatitinkančiais darbo įrenginiais.
Įrenginys privalo turėti dokumentus. Ant darbo priemonės turi būti pateikta visa jos saugiam naudojimui būtina informacija. Tokie ženklai arba kiti įspėjantys įtaisai ant darbo įrenginio turi būti lengvai pastebimi ir suvokiami, pvz., didžiausius ruošinių matmenis, didžiausius naudojamų įrankių matmenis, didžiausią nuokalnę, ant kurios mašina dar yra stabili, didžiausią vėjo greitį, kai dar galima dirbti ir t. t.
Ypatinga įrenginių grupė yra potencialiai pavojingi įrenginiai – įrenginiai, kurie gali sukelti pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai dėl juose sukauptos energijos arba juose vykstančių procesų (pvz., garo ir vandens šildymo katilai, slėginiai indai, pavojingų medžiagų talpyklos, liftai, lynų keliai, funikulieriai ir pan.). Tokių darbo priemonių priežiūrai ir darbui su jais yra taikomi griežtesni reikalavimai.