Lietuvoje šiemet didinamas tik etilo alkoholio akcizų tarifas. Kaip nurodo Valstybinė mokesčių inspekcija, jis sieks 1 832 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą, o tai yra maždaug 10 proc. daugiau nei iki šiol. Skaičiuojama, kad 0,5 litro 40 proc. stiprumo produkto dėl to pabrangs 0,39 euro.
Akcizų tarifas etilo alkoholiui 2019 metais didinamas ir Latvijoje. Valstybinės pajamų tarnybos duomenimis, jis sudarys 1 840 eurų už hektolitrą – apie 10 proc. daugiau. Skaičiuojama, kad 0,5 litro 40 proc. degtinės dėl to pabrangs 0,41 euro.
Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje galioja 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.
Tuo metu Lenkijoje, kaip nurodo nacionalinė mokesčių administracija, 2019 metais akcizai dar nepasikeitė. Etilo alkoholiui galioja tas pats maždaug 1 321 euro (konvertavus iš zlotų) už hektolitrą. Tiesa, Lenkijoje galioja 23 proc. PVM.
Alus ir vynas
Alaus apmokestinimas Lietuvoje nesikeičia – lieka galioti 7,11 euro už 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos.
Tuo metu Latvijoje šis tarifas didėja nuo 6,8 euro iki 7,4 euro. Dėl to 0,5 litro 5 proc. alaus gali pabrangti 0,02 euro.
Lenkijoje šis gėrimas apmokestinimas kitaip nei Lietuvoje ar Latvijoje – tarifas taikomas pagal Platono skalės laipsnių skaičių, todėl palyginimas gana komplikuotas. Tačiau pietinėje kaimynėje alaus akcizai nesikeičia.
Lietuvoje išsiskiria akcizai vynui. Iki 8,5 proc. stiprumo taikomas 65,46 euro tarifas, o visam likusiam – 164,67 euro.
Latviai taiko bendrą tarifą ir neskirsto pagal stiprumą, tačiau 2019 metais jis didinamas nuo 92 iki 101 euro. Dėl to 0,75 litro vyno turėtų pabrangti 0,08 euro.
Lenkijoje lieka galioti mažiausias vyno apmokestinimas – 36,63 euro už hektolitrą.
Perka iš inercijos
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas apibendrino, kad akcizų tarifai Latvijoje susivienodino su Lietuva, o Lenkijoje jie nesikeičia.
Tačiau jis pastebi, kad lietuviai vis tiek važiuoja apsipirkti į pasienį.
„Deja, veikia inercija – žmonių opinija, kad ten yra pigiau. Specializuotos parduotuvės Lietuvos-Latvijos pasienyje tebeveikia. Žmonės vis dar perka alų gana masiškai vien dėl įsitikinimo. Kiti net su tokia pagieža sako, kad Lietuvoje nebepirks“, – pasakojo jis.
S. Galadauskas dar pastebėjo, kad pirkėjai kartais ne visai korektiškai pasirenka lyginamas prekes.
„Žmonės lygina patį pigiausią alų Latvijoje su rinktiniu prekės ženklų alumi Lietuvoje. Tada sako, kad lietuviškas smarkiai brangesnis. Bet reikia lyginti obuolius su obuoliais, tada pamatytų, kad ten pirkti nebeapsimoka“, – DELFI sakė jis.
Brangs rūkalai
Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje keisis cigarečių, cigarų, cigarilių ir rūkomojo tabako apmokestinimas.
Skaičiuojama, kad dėl to 20 vienetų cigarečių pakelis turėtų pabrangti vidutiniškai 0,11 euro, o pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 euro.
10 vienetų cigarilių pakelis bus 0,12 euro brangesnis, o 30 gramų rūkomojo tabako pabrangs 0,30 euro.
Nuo kovo 1 dienos atskirai išskiriami kaitinamojo tabako gaminiai. T.y. gaminiai, paruošti vartoti tik specialiame elektroniniame įrenginyje, kuriame jie kaitinami nedegant.
Jiems bus taikomas 68,6 euro už kilogramą produkto akcizų tarifas.
Akcizais taip pat bus apmokestintas elektroninių cigarečių skystis. T.y. elektroninėms cigaretėms skirtas skystas gaminys (nepriklausomai nuo to, ar jame yra nikotino ar jo darinių ar ne).
Jam bus taikomas 0,12 euro už mililitrą akcizų tarifas.