Jau kaupia nuo sausio 1-osios
Jei anksčiau papildomai pensijai kaupėte modeliu 2+0+0, jau turėjote pastebėti, kad nuo sausio 1-osios 1,8 proc. nuo gaunamų pajamų yra automatiškai pervedamos į jūsų pensijų kaupimo fondą, o dar 0,3 proc. nuo praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio (VDU) jums prideda valstybė.
Tai reiškia, kad jei asmuo neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirba 1 tūkst. Eur, jis kas mėnesį, atsidėdamas po 1,8 proc, kaups po 18 Eur, o dar 3,28 Eur už jį pridės ir valstybė. Sudėjus įmokas iš viso taip asmuo kas mėnesį papildomai pensijai atsidės po 21,28 Eur.
Svarbu ir tai, kad gyventojas gali pasirinkti kaupti iškart pensijai atsidėdamas ir 3 proc. nuo savo gaunamų pajamų, nes, kitu atveju, įmokos 3 proc. pasieks per ateinančius penkerius metus.
Nusprendus pensijai atsidėti po 3 proc. nuo savo gaunamų pajamų, jei kaupiantysis uždirba 1 tūkst. Eur popieriuje, jis į fondą kas mėnesį perves po 30 Eur, o dar 16,4 Eur jam pridės valstybė. Taip kas mėnesį gyventojai papildomai senatvei iš viso atsidės po 46,4 Eur.
Kaip DELFI aiškino „Sodros“ komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis, gyventojai, iki šiol kaupę modeliu 2+0+0 ir nusprendę ir toliau atsidėti senatvei, kaupti lieka toje pačioje savo pasirinktoje bendrovėje.
„Tik žmogaus investicijos yra perkeliamos į gyvenimo ciklo fondus ir investuojamos priklausomai nuo kaupiančiojo amžiaus“, – sakė jis.
Apsispręsti, ar žmogus nori kaupti toliau, gyventojai laiko turi iki birželio 30 dienos.
Nenori kaupti – turi du variantus
Jei iki šiol gyventojas kaupė modeliu 2+0+0 ir nusprendė, kad toliau kaupti nebenori, jis turi du variantus – su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“ arba sukauptas lėšas iki sueis pensinis amžius palikti kaupimo fonde.
„Galima sustabdyti kaupimą ir lėšas palikti kaupimo bendrovėje. Iš tiesų, tai žmogus turi jau sukaupęs kažkokią sumą, o tie pinigai toliau bus investuojami ir bus išmokami tais pačiais principais, kaip sulaukus senatvės amžiaus“, – apie vieną iš pasirinkimo variantų pasakojo S. Jarmalis.
Nusprendus nutraukti kaupimą ir daugiau nebekaupti su sukauptais pinigais bus galima grįžti į „Sodrą“, tiesa, tik tada pasikeis gyventojų iki šiol įgytos teisės į senatvės pensiją.
Pagal anksčiau galiojusią tvarką asmenys, dalyvavę pensijų kaupime, įgijo mažiau individualios pensijų dalies apskaitos vienetų, lyginant su tokias pat pajamas uždirbusiais asmenimis, nedalyvavusiais pensijų kaupime, todėl nutraukus pensijų kaupimo sutartį bus laikoma, kad asmuo iš viso nedalyvavo pensijų kaupime, todėl padidės iki šiol įgytos individualiosios pensijų dalies apskaitos vienetų skaičius.
„Pervedamų lėšų suma, įskaitant jūsų lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei Jūs jas mokėjote, ir už jus iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas, viršijanti iš „Sodros“ biudžeto už jus pervestų pensijų įmokų sumą, bus įskaitoma kaip pervedimo metais į „Sodros“ biudžetą gautos Jūsų pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai“, – skelbė „Sodra“.
Paprastai tariant, lėšas pervedant „Sodrai“, padidės žmogaus senatvės pensija, tačiau iki šiol kauptos papildomos pensijos žmogus jau nebegaus.
S. Jarmalis neslėpė, kad toks planas kai kuriems gyventojams net gali būti naudingas ir kai kuriems tiesiog apsimokės su sukauptais pinigais grįžti į „Sodrą“ ir pradėti kaupti iš naujo.
„Šiuo atveju kiekvieno situacija yra individuali, bet dažniausiai tai susiję su keliais aspektais – kiek žmogui dar liko iki pensijos ir kiek bei kaip jis kaupė iki šiol.
Bendrai, kuo žmogus vyresnis (kuo mažiau laiko iki pensijos) tuo labiau verta svarstyti ar apsimoka grįžti į „Sodra“. Aktuarų skaičiavimai rodo, kad daugeliui žmonių neapsimoka – moterims iki 40 metų net neverta šito varianto svarstyti, o vyrams – iki 50 metų. Nes finansinė nauda didesnė paliekant lėšas fonde ir kaupiant toliau“, – aiškino jis.
Kam kuris variantas naudingesnis, galima apsiskaičiuoti skaičiuoklėje adresu aktuarai.lt.