DELFI kalbintas Danas pasakojo, kad šiuo metu jo uždirbamos pajamos yra didesnės nei žmonos. Tačiau buvo ir tokių momentų, kai jis uždirbdavo mažiau. „Labai blogai nesijaučiau. Žinoma, gal pasąmonėje buvo kažkoks jausmas, tačiau visada žinojome, kad situacija gali bet kurią akimirką pasikeisti“, - sakė jis.
Jau dvylika metų šeimyninį gyvenimą gyvenantis vyras pasakojo, kad per tiek metų susiformavo finansinės tradicijos. Už vienus dalykus moka vyras, už kitus – žmona, tačiau visų pajamų į bendrą katilą šeima nemeta, o bando sau reikalingus daiktus nusipirkti iš savo lėšų.
Viena sąskaita atima nepriklausomybę?
Penkių asmenų šeimoje gyvenanti Danguolė pasakojo, kad tiek jos, tiek vyro uždirbti pinigai laikomi vienoje sąskaitoje.
„Turime vieną sąskaitą, bet atskiras banko korteles. Tačiau galiu pasakyti, kad ne visada jaučiuosi gerai, nes visi finansiniai reikalai atiduoti vyrui”, - teigė pašnekovė.
Moteris pasakojo, kad bendrą sąskaitą šeima nutarė atsidaryti vyro iniciatyva. Jos įsitikinimu, tarp poros turi būti toks pasitikėjimas, kad ir finansiniai reikalai turi būti bendri.
„Tačiau sutikau turėti bendrą sąskaitą nerimaudama. Man pinigai – laisvės sąlyga. Bijojau, kad tokiu būdu bus apribota mano laisvė“, - kalbėjo Danguolė. Visgi moteris sakė, kad viena šeimos sąskaita nėra nusivylusi. Vyras kas mėnesį pateikia žmonai finansinę ataskaitą, papasakoja kam ir kiek sutaupyta.
„Didesnius pirkimus planuojame kartu. Stengiuosi, kad asmeniniai pirkiniai neviršytų 200 Lt. Bet kyla ir keblumų, kai reikia pirkti dovanas, nes viskas matyti, todėl tenka po truputį atsidėti atskirai grynais“, - pasakojo moteris.
Tiesa, atidavusi visus finansinius reikalus vyrui Danutė nesijaučia visiškai saugiai: „Jei jam kas nors atsitiktų, nežinočiau net kaip mokesčius susimokėti“. Moteris pripažino, kad kartais jos nesupranta ir draugės ar giminės: „Sako, kas būtų, jei išsiskirtume. Tačiau aš manau, kad jei gali pasitikėti kitu žmogumi, viskas gerai. Jei ne jis, nebūtų juodai duonai taupoma“.
Jei pasitiki, nereikia atsiskaityti kam ir kiek išleidi
Su DELFI savo finansine patirtimi pasidalijo ir jau daugiau nei dešimtmetį su žmona gyvenantis Paulius.
„Prieš santuoką turėjom savo atskiras sąskaitas, po jos taip pat pasilikome. Nematau reikalo turėti bendrą sąskaitą. Nors pinigus laikome atskirai, visgi biudžetą vedame bendrą“, - teigė vyras.
Pasak jo, kol kas vaikų neturinti šeima dėl didesnių pirkinių pasitaria, tačiau visos liekamos lėšos šiuo metu atitenka vieninteliam jų tikslui – remontui.
„Mūsų šeimoje – demokratija. Abu turime vienodas teises. Neatsiskaitinėjam vienas kitam kas, kam ir kiek išleidome. Mes pasitikime vienas kitu“, - tęsė Paulius.
Finansinius reikalus pavertė žaidimu
Tuo metu du vaikus auginantis Kęstas pasakojo, kad finansinius klausimus su žmona sprendžia pasitelkęs žaidimo formą.
„Turime atskiras sąskaitas, atskirus pirkinius, bet įvedėme bendrų projektų žaidimą“, - teigė vyras.
Šeima, sugalvoję didesnį pirkinį ar planuodami atostogas, kuria finansinį projektą: į jo biudžetą kiekvienas atideda tiek, kiek gali arba susitariame dėl sumos.
„O visas kitas bendras išlaidas esame pasidalinę. Aš moku paskolą, už automobilį. Ji moka už komunalines paslaugas, maistą“, - kalbėjo pašnekovas.
Kęstas teigė, kad metų pradžioje šeima susidaro metinius planus, lyg valstybės formuojamas biudžetas. „Žinoma, turime ir nenumatytų atvejų fondą, - sakė dviejų vaikų tėvas. - Tačiau, manau, kad mes žaidimo formą įvesti galime tik todėl, kad mūsų gaunamos pajamos yra panašios. Jei būtų kitaip, manau ir tvarkytis reikėtų kitaip“.
Vyrai uždirba daugiau
„Galima matyti egzistuojančius skirtumus tarp vyrų ir moterų atlyginimų. Nepaisant kokia darbo sritis, net ir ten, kur moterys labiausiai užimtos (sveikatos apsauga, švietimas, finansinis tarpininkavimas, atlyginimų skirtumai šiose srityse yra dideli. Vyrai uždirba vidutiniškai daugiau nei moterys. Tai rodo struktūrinę nelygybę tarp vyrų ir moterų pajamų“, - komentavo pašnekovė.
Mažesnės moterų pajamos turi įtaką jų ekonominei autonomijai: „Aišku, kiekvienoje šeimoje gali būti skirtingai. Tačiau visgi bendra statistika rodo, kad moterys yra labiau ekonomiškai priklausomos nuo vyrų“.
V. Pilinkaitė-Stirovič taip pat paminėjo, kad gausesnės vyrų pajamos verčia juos jaustis pranašesniais. „Jie turi daugiau galios nuspręsti, kaip tie finansai turi būti paskirstyti ir tai suteikia psichologinį pasitenkinimą“, - sakė ji.
Tačiau programų vadovės nuomone, idealiausia, kai šeima moka pasidalyti finansines atsakomybes: nei vyro, nei moters dominavimas finansiniuose reikaluose nėra geriausia išeitis.
„Buvo atlikti tarptautiniai tyrimai, kuriuose buvo tiriama finansinių išteklių paskirstymas šalyse, kurios gauna humanitarinę paramą. Buvo pastebėta, kad kai skiriama parama namų ūkiams, kur šeimos galva yra moteris, tai po kurio laiko pagerėja namų ūkio ekonominė gerovė – investuojama į vaikų išsilavinimą, geresnį vaikų maitinimą. Tuo metu, kai investuojama į šeimų ūkius, kur yra vyrai šeimos galva, tai ekonominis gerbūvis tiek daug nepagerėja. Matyt, resursai išleidžiami ne šeimos gerovei kurti, o vyrų poreikiams“, - pasakojo pašnekovė.
Taip pat centro darbuotoja teigė, kad kalbant apie į šeimą įnešamą finansinį gėrį ir galių pasiskirstymą, nereikėtų pamiršti, kad moterų atliekamas darbas namuose nėra finansiškai apibrėžtas, todėl jei moteris uždirba mažiau ar namuose augina vaikus, tai nereiškia, kad ji neįneša savo indėlio.
Svarbu pasiskirstyti atsakomybes
„Dabar bendrai sudėti pinigus yra gana sudėtinga, nes darbo užmokestį visi gauna į atskiras sąskaitas. Kaip anksčiau galvodavome apie bendro katilo strategiją, dabar tai sunku įgyvendinti. Todėl sakyčiau, kad šeima turėtų turėti bendrą biudžetą, bet nebūtinai pinigai turėtų būti sudėti į vieną krūvą“, - kalbėjo asmeninių finansų ekspertė.
Bendras biudžetas – tai išlaidų limitai, kuriuos šeima nusibrėžia ir stengiasi laikytis.
„Susidarius biudžetą, svarbu atsakomybė. Pasiskirstyti, kas ir kokias išlaidas dengia – kas moka komunalines išlaidas, kas paskolą, kas rūpinasi taupymu. Turimos taisyklės padeda nepraleisti mokėjimų“, - patarė specialistė.
Tačiau instituto darbuotoja taip pat įspėjo dėl grėsmių, jei visus finansus tvarkyti pasiima vienas žmogus. Kita pusė gali patekti į bejėgišką situaciją partneriui susirgus ar išvykus į komandiruotę.
„Netgi jei turite pasidalinę atsakomybes, gerai kartais pasižiūrėti, ką daro antroji pusė. Rekomenduojama pasidaryti šeimos finansų vakarą“, - teigė O. Bložienė.
Nors šeimos biudžetą ekspertė pataria formuoti kartu, visgi patariama pasirūpinti ir finansine nepriklausomybe: „Vyrų ir moterų supratimas apie išlaidas yra skirtingas. Vyrai, nepasitarę, išleidžia didesnes sumas, moterys – mažesnes. Būtų gerai, kad atsidėję visoms būtinoms išlaidoms, poros atsidėtų ir sau atskirai. Tai suteikia finansinės laisvės, kuri žmogui psichologiškai yra labai reikalinga“.
Finansų planavimą keičia vaikai
„Ne visiems yra priimtina bendro biudžeto vedimas. Yra žmonių, kurie mėgsta ir nori turėti dalį tik savo išlaidų. Kalbant apie teoriją, pajamų konsolidavimas yra efektyvus, bet kai kalbame apie žmonių gyvenimus – ne vien finansiniai motyvai lemia“, - kalbėjo pašnekovė.
J. Varanauskienė pastebėjo, kad šeimų biudžeto planavimas keičiasi atsiradus vaikams, nes atsiranda daugiau išlaidų, kurios yra bendros. „Taip pat daugiau pradedama rūpintis šeimos maitintojo gerove, jo sveikata, pradedama draustis“, - pridėjo ji.
