Žmonės dažnai sako, kad arbatpinigius įprasta palikti tik kavinėse ar restoranuose, tačiau kitas paslaugas teikiantiems – arbatpinigiais jie neatsidėkoja. Vieni teigia to nedarantys dėl to, jog tai jiems neįprasta arba dėl to, jog mokėjimus atlieka bankine kortele. Kiti lygina situaciją su tuo, jog jų darbe arbatpinigiai jiems taip pat nėra paliekami.
Gatvėje kalbinta mergina LNK žinioms teigė, kad restorane ar kavinėje įprastai ji palieka 10 procentų arbatpinigių nuo mokamos sumos. Mergina pripažino, kad viešbučio kambarinėms, kirpėjoms ar taksi vairuotojams – arbatpinigių ji nepalieka.
„Nepriimtina taip“, – sakė ji.
„Apie 10 procentų, jeigu servisas geras“, – teigė kita moteris. Ji pridūrė, jog, jeigu aptarnavimas netenkina, ji ne tik nepalieka arbatpinigių, bet dar ir palieka atsiliepimą įstaigos vadovui.
10 procentų arbatpinigių paliekanti moteris teigė, kad tas pačias taisykles taiko ir lankomų viešbučių kambarinėms, tačiau tam yra išimčių.
„Priklausomai nuo šalies. Yra šalių, kur negalima palikti, nepagarbu yra, bet yra šalių, kur būtina palikti, kad įvertinti darbą“, – teigė ji.
Moteris taip pat tvirtinto, jog tam tikrą arbatpinigių sumą ji skiria ir taksi vairuotojams, o paklausta, ar arbatpinigių palieka kirpėjoms, ji paaiškino, kad suma priklauso nuo to, kokį santykį ji turi su kirpėja.
„Kirpėjai irgi priklausomai. Jeigu turi artimesnį santykį, tai, žinoma, visada palieki“, – teigė ji.
Gatvėje kalbintas vyras teigė, jog paliekamų arbatpinigių suma ir ar apskritai jų paliekama – priklauso nuo situacijos.
„Jeigu pietaujame, tai paliekame eurą su žmona dviese, – teigė jis, – jeigu mane aptarnauja gražiai, viskas patogiai, tai žmogui reikia ir atsiskaityti. Daugiausiai jaunimas dirba, o vis tiek jaunimui tai reikia pinigų“.
Apie lietuvių arbatpinigių kultūrą ir ar esame dosnūs, LNK vidurdienio žinios pasiteiravo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidento – Artūro Vainoro.
A. Vainora atskleidė, ar lietuviai yra linkę palikti arbatpinigių kambarinėms.
„Tokia nerašyta taisyklė – iš principo, kiek svečiai turi smulkių, jeigu jie vieną naktį nakvojo, smulkias tas monetas jie palieka kambarinėm ir užsieniečiai lygiai taip pat. Anksčiau, kol Lietuva nepriklausė Europos Sąjungai, kol būdavo litai, tai, jeigu užsienietis turi išsikeitęs čia litus, tai jis tą smulkmę visą palikdavo kambarinei, už sutvarkymą, paslaugas“, – pasakojo jis.
Kiek arbatpinigių palieka lietuviai ir kiek užsieniečiai?
„Už kambarį maždaug 1 euras, 2 eurai. Jeigu restorane, tai nuo sąskaitos maždaug 10 procentų“, – teigė A. Vainora.
Ar tai, kad lietuviai palieka arbatpinigius kambarinėms, yra retas atvejis?
„Deja, neturime statistikos, kad įvertinti, bet šiaip, tokia nerašyta taisyklė būdavo, kad paliktų. Tos kambarinės ne visą laiką pasisako, todėl statistikos tokios neturime“, – aiškino pašnekovas.
Nors pastebima, kad užsieniečiai arbatpinigių Lietuvos viešbučiuose palieka daugiau, tačiau ir ši tendencija yra pakitusi.
„Anksčiau, kada Vilnius skaitėsi kaip pigus miestas, tada palikdavo ženkliai daugiau. Dabar, aš manau, lygiai taip pat, kaip ir kitose Europos sostinėse, lygiai tą pačią sumą. Tą 1 ar 2 eurus“, – teigė A. Vainora.
Arbatpinigių sumos restoranuose – kokios jos?
„Vėlgi, tokia nerašyta taisyklė yra apie 10 procentų nuo sąskaitos. Lietuviai maždaug to ir laikosi. Žinoma, viešbučio svečiai, jeigu jie gyvena ir turi daugiau paslaugų, nakvynės paslauga ir taip toliau, tai sąskaita kambario yra visa recepcijoje ir tada jie atsiskaito galutinai. Tais atvejais, gali ir nepalikti“, – pasakojo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentas.
Ar lietuviai yra įnoringi svečiai, kurie, jeigu susimoka, nori visko, kas geriausia?
„Lietuviai labai reiklūs svečiai, tikrai taip. Sakyčiau, vieni iš reiklesnių, kiek mes turime“, – teigė pašnekovas.
„Lietuviai nori gauti maksimumą, už ką jie sumokėjo visada. Užsieniečiai – jie gal daugiau keliavę, daugiau matę pasaulio, tai jie į viską žiūri taip liberaliau“, – atskleidė jis.
Tačiau, anot A. Vainoro, net ir reiklumu pasižymintys lietuviai yra geri klientai.
Plačiau LNK reportaže: