Krizė keičia atlyginimus
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė laidoje „Delfi 11“ patvirtino, kad daliai gyventojų šiuo metu atlyginimai išties mažėja.
„Tikriausiai pagrindinė problema yra ta, kad mes labai džiaugėmės, kad sumažėjo gaunančių minimalią mėnesinę algą, bet realiai mes matome, kad šiuo metu kaip tik tokių asmenų daugėja“, – sakė ji ir pridūrė, kad galimai tokią tendenciją lemia prastovos dydis, kuris šiandien ir siekia minimalią mėnesinę algą (MMA).
E. Radišauskienė taip pat teigė, kad anksčiau buvo stebima ir tokia tendencija, kad mažėja žmonių uždirbančių mažiau nei MMA. Jų 2017 m., kaip aiškino, buvo apie 14 proc., 2018-aisiais – 9,6 proc., o šiais metais skaičius vėl šoktelėjo ir siekia 12,2 proc.
„Tai rodo, kad jų dalis paaugo, bet tikimės, kad išėjus iš šios karantininės situacijos darbo užmokestis palengva atsistatys, nes yra sektorių, kur darbo užmokestis auga, tad vidutinio darbo užmokesčio (VDU) balansas tikrai yra išlaikomas“, – kalbėjo ji.
Situacija priklausys nuo eksporto
O štai Lietuvos darbdavių konfederacijos viceprezidentas Gintas Umbrasas teigė nesantis toks užtikrintas, ar atlyginimai taip greitai atsistatys į buvusius prieš koronaviruso krizę ir pridūrė, kad jo manymu, gyventojus savo darbo vietose ir darbo rinkoje padėjo išlaikyti tik valdžios subsidijos.
„Jeigu tų subsidijų nebūtų, aš manau, kad bedarbystės lygis būtų pašokęs į daug aukštesnį lygį“, – kalbėjo jis.
Paklausus, kaip ateityje galėtų atrodyti atlyginimai, darbdavių atstovas sakė, kad, tikėtina, jog jie artimiausiu laiku ir toliau mažės.
„Mes esame eksportuojanti šalis, turime Vakarų Europą, kuri perka mūsų apdirbamosios pramonės gaminius, komplektuojančias dalis. Jeigu tose šalyse ekonomika smuks, o panašu, kad rodikliai rodo, jog smunka, reiškia, smuks ir mūsų eksportas, o tada mes norime nenorime būsime priversti mažinti atlyginimus dirbantiems tose pagrindinėse pramonės šakose, pavyzdžiui, transporte, jau nekalbu apie turizmą ir viešbučius.
Jeigu mes mažinsime atlyginimus ten, tai akivaizdžiai sės vidaus vartojimas, tikrai mažiau naudosimės paslaugomis, stengsimės naudotis pigesnėmis paslaugomis ir tai akivaizdžiai darys įtaką tam tikram smukimui. Taip kad aš nebūčiau toks didelis optimistas.
Manau, kad turėsime tam tikrą atlyginimų mažėjimą, o tai greičiausiai laikysis minimum iki šių metų galo, o galbūt ir įvažiuos į kitų metų pirmą pusmetį“, – prognozavo jis.
Gali kilti antra krizės banga
Pasak ekonomisto Žygimanto Maurico, šiandien atlyginimai daugiausia mažėja tų įmonių darbuotojams, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo koronaviruso ir jų veikla buvo sustabdyta įvedus karantiną, tai – vidutinėms ir smulkesnėms įmonėms.
„Tikrai nemaža dalis tų įmonių mažina darbo užmokestį ir ne tik dėl subsidijų, bet dėl to, kad yra lengviau susitarti, kad pasižiūrėkime į apyvartą, susiveržkime diržus bendrai visi“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie didesnes įmones, taip pat ir eksportuojančias, ekonomistas pastebėjo, kad jose atlyginimai kol kas nėra mažinami ir yra „įšaldyti“.
„Manyčiau, kad didesni mažinimai, galėtų atsirasti tik rudenį“, – svarstė Ž. Mauricas.
Apibendrindamas jis tikino, kad bendra statistika dėl atlyginimų kitimo visgi daugiausia priklausys nuo didžiųjų įmonių, o situacija aiškesnė bus rudenį.
„Norėčiau tikėtis, kad to masinio darbo užmokesčio rinkoje mažėjimo nebus, nes tai papildomai sukels įtampą mūsų vidaus rinkoje.
Po 2009 m. krizės mes užsižaidėme su atlyginimų mažinimu, buvo naratyvas, kad mažiname siekdami pagerinti savo tarptautinį konkurencingumą, bet labiausiai darbo užmokestį sumažino tos įmonės, kurios buvo orientuotos į vidaus rinką, tai didmeninė ir mažmeninė prekyba, statybos sektorius.
Tai realiai mes nusipjovėme šaką, ant kurios patys sėdėjome, nes kai tu pradedi mažinti atlyginimus, gyventojai pradeda tikėtis, kad jie ir toliau mažės ir dar labiau susiveržia diržus.
Būtų gerai, kad didžiosios įmonės apsiribotų, jog atlyginimai nekils, bet nepradėtų masinių mažinimų, nes tai gali sukelti antrąją krizės bangą. Tik rudenį pasimatys, kokį krizės mastą turime“, – teigė ekonomistas.