Atlyginimų skirtumai verčia suklusti: ar tikrai taip skiriamės?

Nuo Vilniaus iki Talino – vos 600 km, tačiau atlyginimai Lietuvoje ir Estijoje skiriasi įspūdingai.

Pirmąjį šių metų ketvirtį oficialus atlyginimas Lietuvoje buvo 699,8 euro, Latvijoje – 785 eurai, o Estijoje – 1010 eurų neatskaičius mokesčių.

DELFI kalbinti ekonomistai sunkiai randa vieną paaiškinimą, kodėl panašaus ekonominio išsivystymo šalyse - Lietuvoje ir Estijoje – yra toks didelis atlyginimų skirtumas. Lietuviai pagal vidutinį atlyginimą nuo latvių atsilieka daugiau nei 10 proc., o nuo estų – daugiau nei 40 proc.

„Klausimas yra sudėtingas, pagal fundamentalius ekonominius rodiklius sunku tai paaiškinti, nes nėra didelių skirtumų pagal darbo našumą, o pagal BVP vienam gyventojui mes netgi lenkiame estus. Jau seniai Estija pagal atlyginimų dydį lenkia Lietuvą, bet pastaruoju metu šis procesas įsibėgėjo dar stipriau“, - DELFI pripažino SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Kita vertus, atlyginimai Estijoje sparčiau nei Lietuvoje jau auga keletą metų iš eilės.

„Estija atsigavo sparčiau ir staigiau nei Lietuva ir ten gana staigiai į viršų pradėjo kilti vidaus rinka, kuri yra vienas iš faktorių, lemiančių darbo užmokesčio atsigavimą. Taip pat infliacija Estijoje buvo spartesnė, o tai taip pat yra vienas iš argumentų darbuotojams prašyti didesnių algų“, - svarstė pašnekovė.

Prie bendro atlyginimų didėjimo prisideda ir minimalios algos pakėlimas. Šiuo metu Estijoje ji yra 390 eurų, Lietuvoje – 300 eurų, o Latvijoje – 360 eurų neatskaičius mokesčių.

Ateinantiems ketvirčiams SEB banko analitikai prognozuoja panašaus tempo vidutinio atlyginimo didėjimą Lietuvoje – 4,2 proc., kitiems metams – 4,8 proc. Atlyginimų augimo tempas Latvijoje ir Estijoje turėtų būti didesnis.

„Lietuvoje mūsų prognozės yra pakankamai santūrios atsižvelgiant į verslininkų atsargumą ir tvyrantį neapibrėžtumą. Matome, kad tiek investicijų, tiek darbo užmokesčio srityje nėra didelio proveržio. Labiausiai atlyginimai didėja ten, kur trūksta darbo jėgos, pavyzdžiui, IT sektoriuje, kur ateina nauji paslaugų centrai ir pan.”, - sakė V. Tauraitė.

Pasak jos, latviai lietuvius pagal vidutinį atlyginimą pralenkė prieš porą metų. Tai labiausiai lėmė spartesnis vidaus rinkos atsigavimas ir didesnis minimalus atlyginimas.

Paaiškino, kodėl nematome tikrų atlyginimų

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento vadovas Sigitas Besagirskas nemano, kad realiai lietuvių atlyginimą taip smarkiai skiriasi su nuo estų.

„Viena pagrindinių to priežasčių aš galėčiau įvardyti tai, kad Estijoje estiško kapitalo įmonių yra gerokai mažiau nei Lietuvoje lietuviško. Ten yra daug skandinaviškų įmonių, o užsienio kapitalo įmonės atlyginimų vokeliuose nemoka. Šešėlio dydis yra pagrindinis ir lemiamas veiksnys. Pas mus yra pakankamai didelis šešėlis, todėl nematome realaus darbo užmokesčio“, - DELFI komentavo jis.

Įvairiais skaičiavimais, maždaug ketvirtadalis atlyginimų fondo Lietuvoje mokama šešėlyje. 

Pasak pašnekovo, ekonominiai Lietuvos ir Estijos rodikliai pernelyg nesiskiria, mokesčių sistemos taip pat yra panašios.

„Kalbantis su estais ir lietuviais, dirbančiais Estijoje, kažkokio didesnio skirtumo nematau. Atskirais atvejais lietuviai yra pranašesni. Kuo estai pranašesni? Tuo, kad moka geriau reklamuotis“, - sakė S. Besagirskas.

Be to, Estijos darbo rinka patiria nemažą spaudimą dėl geresnius atlyginimus siūlančios Suomijos.

„Kai aš paklausiau vieno ten dirbančio lietuvio, kodėl estai taip stipriai neemigruoja kaip lietuviai, jis man atsakė, kad visa Estija pirmadienio rytą emigruoja į Suomiją, o penktadienio vakarą grįžta iš emigracijos. Jeigu Švedijos krantas būtų 100 km arčiau Lietuvos, jis tvirtino, kad ir mes neturėtume emigracijos“, - kalbėjo pašnekovas.

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, paskaičiuotas pagal perkamąją galią, 2013 m. sudarė 74 proc. Europos Sąjungos vidurkio, Estijos – 72 proc., Latvijos – 67 proc.