Tai klausimas, į kurį atsakymų DELFI skaitytojai ieško ne vieną dieną. DELFI Piliečio rubrikoje šeimos dalijosi savo patyrimais, tačiau tik dar labiau susiginčydavo, kas yra išlaidūnai, o kas minta oru, nes iš jų nurodomų sumų pragyventi neįmanoma.
„Mūsų šeimoje – 2 suaugę ir 2 mokyklinio amžiaus vaikai. Bendros mėnesio pajamos – 6000 Lt. 1500 Lt kiekvieną mėnesį atiduodame paskolai, 300 – 800 Lt kas mėnesį sumokame už komunalinius patarnavimus ir šildymą, maistui – 700-1000 Lt. Taigi 6000 Lt minus 1500+300+700 Lt lygu daugiausia 3500 Lt arba 2700 Lt. Nuo 2700 Lt iki 3500 Lt lieka mokslams, popamokiniam ugdymui, apsirengimui, laisvalaikiui, transportui, bažnyčiai, labdarai. Lieka apie 1000 Lt, tačiau juos sutaupius išleidžiame poilsiui. Lieka 0 Lt“, - tokią šeimos pajamų ir išlaidų išklotinę pateikia vienas skaitytojas.
„Esame paprasti darbuotojai – mūsų šeimos pajamos yra 3300 Lt. Mes – keturių asmenų šeima: du moksleiviai ir mes su žmona. Kas mėnesį atiduodame 300 Lt paskolos, užmokesčius (įskaičiuojant ir mokestį už telefonus) – apie 500 litų, tad mums lieka 2500 Lt. Ir ką – šiaip ne taip išgyvename, o ne gyvename...“, - patirtimi dalijasi kitas skaitytojas.
Tačiau į klausimą, kiek pajamų turi pakakti du vaikus auginančiai šeimai ir kiek dar reikėtų pasitaupyti nėra lengva atsakyti ir šeimos finansų ekspertėms, kurios atkreipia dėmesį, kad statistiškai tokios šeimos išsiverčia su 4 tūkst. Lt per mėnesį.
Maistui, būstui ir transportui turi pakakti per 1700 tūkst. Lt
Šio instituto pavasarį atliktame tyrime, kuriame buvo daroma prielaida apie keturių asmenų šeimą, gyvenančią sostinėje, suskaičiuota, jog pagrindinėms reikmėms, kurios apima tik maistą, būstą ir transportą (darant prielaidą, kad naudojamasi viešuoju transportu), per mėnesį šeimai reikia 1789 litų sumos. Ši suma yra vidutinė metinė, atskirais sezonais atitinkamai svyruoja.
Pasak O. Bložienės, suma įvertina optimalų maisto krepšelį, sudarytą dietologų, būsto išlaikymo išlaidas (darant prielaidą, kad būstas priklauso šeimai ir ji neturi finansinių įsipareigojimų) bei išlaidas viešajam transportui.
„Bet kurios aplinkybės, nesutampančios su šiomis prielaidomis, sumą didina arba mažina. Pavyzdžiui, jei šeima naudojasi bent vienu automobiliu, ši suma išauga. Ji taip pat didėja, jei šeima nuomojasi būstą ar yra jį įsigijusi su paskola. Tačiau jei šeima nesinaudoja jokiu transportu, suma mažėja. Ši suma taip pat neįvertina ir išlaidų rūbams, avalynei, vaikų poreikiams, sveikatai, nes jos pernelyg individualios, kad būtų įvertintos objektyviai“, - komentuoja O. Bložienė.
Pasak jos, įvertinus, kiek statistiškai savo pajamų maistui skiria lietuviai, išeitų, kad tokia šeima turi gauti 4204 litų pajamų per mėnesį.
„Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai yra vidutinio namų ūkio išlaidų pasiskirstymas, niveliuojantis visus namų ūkius – ir turinčius vaikų, ir neturinčius ir t.t. Vadinasi, konkrečiam namų ūkiui, turinčiam vaikų ar specialių poreikių, ši suma, tikėtina, būtų didesnė. Nebent būtų taupoma nebūtinųjų išlaidų sąskaita“, - teigė pašnekovė.
SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė pripažino, kad sunku pasakyti, kiek šeima turi išleisti žinant tik jos narių skaičių.
„Labiausiai šis dydis priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo, kurį lemia pajamos, gyvenamoji vieta, šeimos narių amžius, pomėgiai ir kitos svarbios ypatybės. Kas atrodo „vos pakanka“ vienai šeimai, kita apie tai gal tik svajoja“, - DELFI sakė ji.
Ekonomistė sako, kad remiantis Statistikos departamento duomenimis, vidutinės du vaikus iki 14 metų auginančios ir didmiestyje gyvenančios šeimos pajamos per mėnesį yra kiek daugiau negu 4 tūkst. litų.
„Vadinasi, galima daryti prielaidą, jog šeima, kurios pajamos kone perpus didesnės, rastų galimybių sutaupyti, jei bandytų gyventi taip kaip statistinė vidutinė šeima“, - atkreipė dėmesį J. Varanauskienė.
Taupyti – privaloma
„Tikrai negaliu, nenoriu ir neturi tikslo ginčyti, kad 18 ar 12 tūkst. litų sąskaitoje yra svarbiau, naudingiau ir geriau už šeimos vasaros atostogų kelionę, kelerių metų mokesčius už vaikų būrelius ar pusės gyvenimo išlaidas koncertams. Kas mums labiausiai tinka – kiekvienas sprendžiame pagal save. Jei žmonės visgi nusprendžia, kad jiems tikrai svarbu turėti šiek tiek „neliečiamų“ santaupų, jie galbūt skirtingai skaičiuoja kiek, bet tikrai žino kodėl. Ir po truputį, nepablogindami savo įprastinio gyvenimo, susitaupo reikalingą sumą“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
Anot jos, taupyti lengviau vasarą, kai mažesni būsto išlaikymo mokesčiai, kai įkrenta grąžinama pajamų mokesčio suma už sumokėtas palūkanas, kai sumažėjus palūkanoms, šiek tiek sumažėja būsto paskolos įmoka, kai gaunama premija.
„Ne bėda, jei iš tų santaupų, prireikus, perkama nauja skalbyklė ar vaistai ar prisiduriama kiek trūksta atostogų kelionei. Svarbu tik po to tas santaupas atstatyti. Realybėje jos gali būti ir didesnės, ir mažesnės negu lėšos reikalingos pragyventi bent 3 mėnesius. Beje, mokslininkai yra nustatę, kad nuo to, ar tėvai turi santaupų, nemažai priklauso ir ar vaikai turės santaupų, kai taps suaugę“, - pastebi pašnekovė.
O. Bložienė taip pat pabrėžia, kad visiems namų ūkiams, ypač turintiems šeimas ar finansinių įsipareigojimų, rekomenduojama santaupų suma yra 3-6 mėn. pajamų dydžio.
„Deja, turinčių tokią santaupų sumą nėra dauguma. Galimybių sutaupyti verta ieškoti tarp nebūtinųjų išlaidų bei optimizuojant būtinąsias, pavyzdžiui, apsiperkant, planuojant išlaidas maistui, optimizuojant būsto tipą ir išlaikymo išlaidas ir pan. Teko sutikti šeimų, kurios sugeba sutaupyti gaudamos ir minimalų atlyginimą, ir tokių, kurioms nelikdavo laisvų lėšų gaunant ir gerokai aukštesnes nei vidutinės pajamos. Kokias galimybes sutaupyti turi ir kieno sąskaita norėtų ar galėtų tai daryti, geriausiai nuspręsti gali kiekviena šeima individualiai. Tam geriausia priemonė – mėnesio išlaidų suvestinės analizė“, - teigė ji.