Vidurinei klasei teks „susiveržti diržus“
Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, ekonomistas Rytis Krušinskas „Delfi TV“ laidoje „Piniginiai reikalai“ kalbėdamas apie didžiulį kainų augimą nurodė, kad infliacijos pikas priklausys nuo karo įvykių Ukrainoje. Optimistiniu vertinimu, pikas, nuo anksčiau žadėtų vasario ar kovo mėnesio, turėtų pasislinkti 2-3 mėnesius.
„To labai norėtųsi, to tikėtumėmės, tačiau prognozuoti tokius įvykius, kurie iš principo yra neprognozuojami, kelių asmenų ar vieno asmens sprendimai darantys įtaką pasaulio ekonomikos pokyčiams.
Kaip ir anksčiau skaičiai pagreitį įgavo dėl brangstančių energetinių išteklių, tai pastarosiomis savaitėmis matome dar greitesnį, didesnį šuolį pačių kainų, naftos kainos. Be abejo pasaulinėje rinkoje OPEC ar OPEC+ organizacijų susitarimai, tame tarpe ir politiniai susitarimai, kaip reguliuoti naftos kainas, veikia ne tik Lietuvą ar Europą, bet ir visą pasaulį. Politiniai lyderiai sprendžia galvosūkį, kaip pasaulio ekonomikai nenusiristi labai greitai į sulėtėjimą dėl energetinių išteklių brangimo. Tai yra visuotinė problema.
Turime visi suprasti, kad viena vertus, tai yra mūsų laisvės kaina. Kita vertus, tai šokinis įvykis, užtrunka laiko persiorientuoti, įvertinti visas priemones ir priimti sprendimus. Ekonomika nėra taip, kaip apšvietimas namuose, kad įjungi jungiklį – šviesu, išjungi – tamsu. Daug procesų vyksta iš inercijos toliau, ir net po to, kai jau tarkime bus kažkokios sankcijos švelninamos, iš karto situacija nepagerės. Kaip vartotojas tikiuosi, kad tą dieną, kai bus paskelbta apie karinių veiksmų nutraukimą, kad naftos kainos tikrai sumažės“, – sako ekonomistas.
Jis pastebi, kad taupymas – kiekvieno mūsų kraujyje ir priklauso nuo vartojimo įpročių.
„Absoliutus taupymas gali įsukti ekonomiką į nelabai gerą spiralę, nes sustojęs pinigų leidimas stabdo ir tam tikrų ekonominių sektorių veiklą, ir ekonominį vystymąsi lėtina. Tame tarpe ir mokesčių surinkimą. Yra visa ekosistema, kuri aplink tai sukasi.
Tačiau, manau, kad šiai dienai pats paprasčiausias patarimas arba įžvalga būtų, planuokime racionaliai savo pirkinius. Tai reiškia, ką reikia tikrai pirkime, ten kur nereikia, mes turbūt visi suprantame, kad galbūt reikia pralaukti tą sudėtingiausią neapibrėžtumo laikotarpį ir tikėtis, kad viskas sugrįš į savo vėžes. Kiek laiko užtruks, kad sugrįžtume į savo vėžes? Labai labai priklausys nuo tos gerosios žinios, kurios laukiame.
Kita vertus, turime suprasti, kad net ir „Covid“ atveju pačioje pradžioje buvo tam tikras šokas. Tam tikri sektoriai turėjo ieškoti sprendimų, prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos. Dabar turime sutrikusias tiekimo grandines, reikės ieškoti alternatyvių tiekėjų, alternatyvių šalių iš kur būtų galima atsivežti tuos pačius metalus, medienos, naftos, tačiau turime suprasti, kad turime pralaukti, išgyventi šį šokinį laikotarpį. Jeigu mes žiūrėsime, per kiek laiko Lietuvos ekonomika apsiprato su „Covid“, tai užtruko du ketvirčius. Noriu tikėti, kad jei situacija bus panaši kaip dabar, tai verslai per pusę metų, gal iki metų pabaigos, jau turės alternatyvias strategijas ir žinotų, ką reiktų daryti, kad toliau tęstų savo veiklą“, – teigia KTU profesorius.
Taupymas priklauso nuo kiekvieno finansinių galimybių. R. Krušinskas pastebi, kad šiemet infliacijos augimas labiausiai bus neparankus tai vidurinei klasei. Finansų ministerijos prognozės kainos šiemet augs 9,8 proc., o atlyginimai – 8,8 proc.
„Atlyginimų augimas neprilygsta infliacijos tempams ir šioje vietoje kiekvienas esantis tokioje situacijoje turi peržvelgti savo išlaidų krepšelį ir tame išlaidų krepšelyje turbūt pirmiausia atsisijos taip vadinamos nebūtinosios išlaidos, kiek mes jų galėsime sau atsisakyti. Kitaip tariant, yra asmeninis finansų valdymas per kiekvieno prizmę ieškant tam tikrų laikinų sprendimų susiveržiant diržus. Nieko čia tokio nėra, nėra kažkas iš fantastikos srities. Tai mūsų kasdienybė. O tokios situacijos jos tikrai mūsų finansinį raštingumą ir patirtį gerina, svarbu iš to pasimokyti“, – sako jis.
Ar tai reiškia, kad dėl didžiulės infliacijos daugiau žmonių gali atsidurti ties skurdo riba? Ekonomisto teigimu, tokia tendencija gali būti stebima.
„Paprastai mažas pajamas gaunančioje kategorijoje, jei ir yra procentinis pajamų pokytis, jis absoliutiniu dydžiu eurais nėra toks didelis ir na, turbūt, kalbant apie paramos priemones, pirmiausia reiktų galvoti apie mažas pajamas gaunančių grupę. Tačiau nuo makroekonominės rizikos, kurią dabar turime, niekas nebus apsaugotas. Tik tiek, kad labiausiai turbūt kentės mažiausias pajamas gaunanti gyventojų grupė. O vidurinioji klasė yra ekonomikos variklis, tai ekonomikos varikliu esanti vidurinioji klasė turės šiek tiek susiveržti diržus. Tai yra ta kaina, kurią turime prisiimti, nes tai kaina už mūsų pačių laisvę“, – sako jis.
Investuojamus pinigus būtina diversifikuoti
„INVL“ mažmeninių paslaugų vadovė Dalia Kolmatsui aiškina, kad kalbant apie asmeninius finansus, reikėtų atkreipti dėmesį į visumą – finansinė pagalvė, ilgalaikės investicijos, finansai senatvei, vaikų ateičiai.
Finansinę pagalvę įprastai reikėtų turėti pasiruošus 6 mėnesiams. Tai yra, tiek laiko reikėtų pragyventi iš santaupų netekus darbo. Tačiau dabartinių įvykių kontekste, kaip pastebi D. Kolmatsui, gerai būtų finansinę pagalvę turėti ir pusantrų metų laikotarpiui.
Finansinės pagalvės santaupas reikėtų atskirti nuo kitų sutaupytų lėšų. Tai yra, dalis pinigų neturėtų gulėti indėliuose neįdarbinti, kadangi infliacija šiuo metu itin didelė.
„Pinigai kažkur turi stovėti banko sąskaitoje, rekomenduojama dabar dalį turėti ir grynaisiais dėl visa ko, dėl besikeičiančių aplinkybių. Reikėtų apsiskaičiuoti, kokia suma atrodytų saugi turėti tiek banko sąskaitoje, tiek grynaisiais namuose, bet visi kiti pinigai turėtų dirbti kažkur investicijose.
Investicijų grąža yra ilgalaikė, jos niekaip neuždirbs nei per metus, nei per trejus. Ji turėtų viršyti ilguoju laikotarpiu infliaciją, nes žinome, kad ekonomika yra cikliška. Infliacija sukyla kažkokiais momentais, vėliau nukrenta, grįžta į įprastinį lygį ir net įprastomis gyvenimo sąlygomis ta siekiama infliacija apie 2 proc. Bet kokiu atveju pinigai nuvertėja. (…) Jeigu mes pasižiūrėsime, kokia situacija yra akcijų rinkose, ten kažko tokio kardinalaus ir kapitališkai blogo nėra įvykę. Kada prasidėjo karas Ukrainoje, pirmą dieną matėme rinkų korekciją žemyn per kelis proc., bet ji labai greitai atsistatė. Dabar nėra taip, kad rinkos būtų patyrę drastiškų pakeitimų“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, ilgalaikės investicijos būna išskaidytos po daugelį šalių, įmonių, tokiu būdu pinigai apsaugoti nesukoncentruojant jų į vieną turto klasę.
„Kai kam atrodo labai saugu investuoti į auksą, bet mūsų valdytojai vertina auksą kaip spekuliacinę priemonę todėl, kad jos vertė priklauso tik nuo kitos pusės, kiek kita pusė sutiks mokėti pirkdama tą auksą iš tavęs. Nėra nei pinigų srautų, nei palūkanų mokėjimų, nei dividendų, ką tas auksas tau duotų. Dėl to, tokia spekuliacinė investicija. Mes laikomės požiūrio, kad turėtų būti investuota ne daugiau nei 10 proc. viso finansinio turto.
Jei žiūrėti, ką sako investicijų valdytojai, kad visur reikia diversifikuoti, tai reiškia, kad daugiau nei trečdalis visų investicijų turėtų būti nukreipta į nekilnojamąjį turtą (NT), dar trečdalis į akcijas, dar trečdalis į obligacijas, išsaugant riziką. Ir dar kalbant apie NT būtų gerai, kad tai nebūtų vienas butas X mieste, nes tai yra konkretus butas, konkreti lokacija su savo specifikomis. Geriau būtų kažkokie NT fondai, kurie investuoja, skaido plačiau investicijas“, – komentuoja D. Kolmatsui.
Kalbant apie sumas, ekspertė nurodo, kad grynųjų, jei būtų internetiniai trikdžiai, reikėtų kelioms dienoms. Nebent svarstoma emigracija. „Tokiu atveju kaip tuos pinigus valdysite, ar vešitės grynaisiais, sąskaitose, tai labai sudėtingi klausimai į kuriuos nėra vienareikšmiškų atsakymų“, – nurodo ji.
Kalbant apie investicijas viskas priklauso nuo keliamų tikslų, pasak pašnekovės.
„Pavyzdžiui, jei kalbama apie ilgalaikį pensijų kaupimą, būnant 30 metų reikėtų turėti vienas metines pajamas sukauptas pensijų fondų sąskaitose. Būnant 40 metų rekomenduoja turėti 3 metų.
Net ir draudimo kažkokias sumas, jei miršta žmogus šeimos maitintojas, tai vėl šeimai užtrunka laiko persiorientuoti, yra mažų vaikų, rekomenduojama, kad draudimo suma būtų penkios metinės pajamos“, – teigia ekspertė.