Išskyrė kelias kategorijas
„Norfa“ vadovas Dainius Dundulis pasakojo, kad yra dvi grupės, kurių pardavimai mažėja.
„Tai – tabako gaminiai ir cigaretės bei riešutai. Pastarųjų pardavimai pradėjo mažėti lapkritį, o tabako gaminių tendencija stebima jau kuris laikas, sakyčiau, kai kokie 4 mėnesiai. Manau, kad tai susiję su kontrabanda, tačiau tai yra tik spėjimas.
Pastaruoju metu riešutų ir džiovintų vaisių grupėje kainos kilo labai smarkiai. Lazdynų riešutų kaina siekia apie 10 Eur už kilogramą. Visi riešutai, vaisiai, jų kainos kilos kartais ir žmonės pradėjo jų mažiau pirkti.
Kai kainos pasidaro nebeprotingos... tuo labiau, riešutai nėra pirmo būtinumo prekė“, – sakė D. Dundulis.
Taip pat jis teigė stebintis ir tam tikrą mažėjimą obuolių pardavimuose, tačiau tai nesusiję su didėjusiomis kainomis ar taupymu.
„Tai susiję su pernai metais, nes buvo blogas derlius, o šiemet jis geras. Todėl mes parduotuvėse jų parduodame mažiau, žmonės obuolių turi iš savo sodų.
Bet vaisių pardavimai bendrai pakyla, kai prasideda šalčiai, kada užsidaro turgūs“, – sakė jis.
Prekybos tinklo vadovas aiškino, kad nors tam tikrose kategorijose pardavimai mažėjo, bendros tendencijos, kad gyventojai mažiau apsipirkinėtų prekybos tinkle, nėra.
„Kol kas mažėjimo nematau, išskyrus minėtose grupėse“, – patikslino jis bei skaičiavo, kad lapkritį stebėjo ir kai kurių prekių pardavimų augimą.
Pieno produktų kategorijoje pardavimai, kaip vardijo, augo 20 proc., mėsos – 30 proc.
„Būtiniausių dalykų neatsisakoma“, – teigė jis, bet sutiko, kad gyventojai ieško nuolaidų.
„Tačiau galiu pasakyti, kad nebuvo dar tokio laikmečio, kad gyventojai nežiūrėtų į nuolaidas“, – teigė D. Dundulis.
Perka mažiau pramoninių prekių
Prekybos tinklo „Maxima“ pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas taip pat sutiko, kad pirkėjai yra tapę racionalesni, labiau seka akcijas ir pagal tai planuoja savo pirkinius.
„Kasdieniuose pirkėjų pasirinkimuose didesnis dėmesys yra skiriamas svarbiausioms vartojimo prekėms, todėl stebime sumažėjusius aprangos, galanterijos bei kitų pramoninių prekių, kurios nėra pirmo būtino, pardavimus“, – teigė jis.
Atstovas taip pat sakė, kad gyventojams kaip niekada yra svarbios įvairios nuolaidos.
„Net 82 proc. pirkėjų nurodo, kad jiems yra svarbu, jog apsiperkant jų pageidaujamai prekei būtų taikoma nuolaida“, – tikino jis.
Prekybos tinklas taip pat gyventojams siūlo mažų kainų kampaniją „Kainų kaina“. M. Tilmantas skaičiavo, kad prekių, įtrauktų į „Kainų kaina“ krepšelį, pardavimai šiuo metu yra išaugę beveik dvigubai.
„Tai tik patvirtina, kad nuolaidos ir kiti geros kainos pasiūlymai yra svarbūs pirkėjams ir sudaro galimybę sutaupyti“, – sakė jis.
Perka pigesnį alkoholį
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kiek anksčiau kalbėjo ir apie infliacijos poveikį alkoholio pardavimams.
Buvo teigiama, kad vertinant alkoholio akcizų surinkimo ir alkoholinių gėrimų suvartojimo tendencijas skirtinguose alkoholio segmentuose, galima daryti prielaidą, kad spartus infliacijos tempas Lietuvoje turi tiesioginį poveikį alkoholio vartojimo įpročiams.
Kaip aiškinta, panašu, kad Lietuvos vartotojai po truputį pereina nuo stipresnių alkoholinių gėrimų vartojimo prie silpnesnių (ir pigesnių) alkoholinių gėrimų vartojimo.
VMI duomenys rodė, kad šiemet stipriųjų alkoholinių gėrimų suvartojimo apimtys iš viso sumažėjo 6,4 proc., arba 5 852 hektolitrų.
„Stipriai nukritus stiprių alkoholinių gėrimų suvartojimui, šiemet nebeauga ir valstybės pajamos iš stiprių alkoholinių gėrimų akcizo: 2022 m. sausį-rugsėjį jos jau buvo 0,03 proc. mažesnės nei prieš metus“, – teigė jis.
Nors stipresnio alkoholio perkama mažiau, ženkliai augo alaus suvartojimo apimtys.
Remiantis VMI duomenimis, per devynis šių metų mėnesius, lyginant su 2021 m. sausio-rugsėjo mėnesiais, alaus pardavimai išaugo 5,7 proc. (+518 411 hektolitrų).
„Sparčiai išaugus infliacijai, išaugus energetikos ir kitų būtiniausių prekių ir paslaugų kainoms, Lietuvos vartotojai atitinkamai pakoregavo ir alkoholinių gėrimų suvartojimo įpročius: iš brangesnių vyno ir stiprių gėrimų segmentų žmonės perėjo į alaus segmentą.
Labai tikėtina, kad panaši tendencija išsilaikys bent iki šių metų pabaigos, o tai atitinkamai koreguos žemyn valstybės biudžeto pajamas iš stipraus alkoholio ir vyno gėrimų“, – teigė ekonomistas A Izgorodinas.
Su 2008-aisiais nelygina
„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tikino, kad didelių pokyčių prekyboje, kokie buvo matomi praėjusią krizę, 2008-aisiais, prekybos tinklas nefiksuoja.
„Taip, žmonės tikrai daugiau perka per akcijas.
Tačiau vėlgi, mes patys intensyviai dirbame kiekvieną dieną tam, kad mūsų vartotojai kuo mažiau pajustų kainų pokyčius – deramės, darome itin patrauklias akcijas tiek prekių kategorijoms, tiek pavienėms prekėms ar prekiniams ženklams.
Tą puikiai įrodo ir mūsų skelbiamų akcijų populiarumas, ir taupymo programų „Pigintuvas“ ir „Stop infliacijai“ sėkmė. Kiekvieną dieną suteikiame pirkėjams galimybę apsipirkti vienomis patraukliausių kainų rinkoje“, – teigė ji.
Atstovė tikino, kad didesni pokyčiai fiksuojami privačios etiketės produktų paklausoje.
„Per pirmus devynis šių metų mėnesius, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, privačiais „Iki“ prekės ženklais pažymėtų produktų pardavimai išaugo net 27 proc., o didžiausias augimas matomas kasdienio vartojimo prekių asortimente.
Būtent šiuo laikotarpiu, kai pirkėjus domina galimybės sutaupyti vis daugiau, augantis šios kategorijos populiarumas nestebina.
Labiausiai augo privačiais prekės ženklais pažymėto sviesto, kefyro, pieno pardavimai. Duomenys rodo, kad privataus prekės ženklo pieno produktų per sausį-rugsėjį parduota 19 proc. daugiau nei per tokį pat praėjusių metų laikotarpį.
Į kasdienių privačiais prekių ženklais pažymėtų produktų TOP penketuką pateko batonas, kiaušiniai, pienas, kefyras, varškė. Be to, privačiu prekės ženklu pažymėtų kruopų pardavimai per devynis mėnesius išaugo penktadaliu. Populiariausios yra grikiai, manų kruopos ir ryžiai“, – sakė V. Budrienė.
Panašiai kalbėjo ir „Rimi Lietuva“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
„Mūsų pardavimų duomenys rodo, kad žmonės daugiau renkasi pigesnes prekes, taip pat auga ir privačios etiketės produktų pardavimai. Kaip ir anksčiau, itin populiarios akcijos.
Tai patvirtina ir mūsų atliktas tyrimas, kurį atlikome artėjant šventiniam sezonui – pirkėjai jam ruošiasi atsižvelgdami į esamą savo finansinę situaciją ir besikeičiančius apsipirkimo prioritetus.
Spalio mėn. atlikta apklausa, kurioje dalyvavo apie 4,5 tūkstančio respondentų visoje Lietuvoje, parodė, kad beveik kas antras lietuvis šiemet Kalėdas sutiks kukliau“, – sakė atstovė.
Kad gyventojai yra linkę mažiau permokėti už žinomus prekių ženklus sakė ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
Pasak jos, vis labiau pasitikima privačiais prekių ženklais.
Kieno pardavimai prekybos tinkle mažėjo, atstovė neatskleidė.