Kaip teigia Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, automobilių stovėjimo vieta yra tam tikra nišinė investicija tokiuose objektuose ir teritorijose, kur parkingo vietų nepakanka, o taip pat besiplečiančiuose rajonuose. Jos gali būti patrauklios tiek gyventojams, tiek verslo įstaigoms.
„Dažniausiai pirmiausiai parkingo vietos pardavinėjamos tiems, kurie įsigyja būstą, tarkime, daugiabučiuose namuose ar naujai statomose gyvenvietėse. Tuomet, jei lieka laisvų vietų, jos yra pasiūlomos to kvartalo arba daugiabučio gyventojams ir tik tada, jei visos parkingo vietos nėra išparduodamos, jos gali atsirasti atviroje rinkoje ir jas gali įsigyti bet kas“, – įsigijimo procesą komentuoja M. Statulevičius.
Nekilnojamo turto agentūros „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada teigia, kad automobilių stovėjimo vietos nuomos kainos svyruoja nuo 50 iki 100 eurų per mėnesį. Kai kuriose vietose, pavyzdžiui, labai siaurose gatvėse miesto centre, tokiose kaip Stiklių g., kainos gali būti didesnės.
Automobilių stovėjimo vieta gali atsieiti ir 35 tūkst. eurų
Pagrindinės investicijos į automobilių stovėjimo vietas priežastys: mažesnė pradinė investicijos suma, minimalus priežiūros poreikis, investicijos stabilumas ir suteikiama grąža.
„Antžeminė parkavimo vieta gali kainuoti iki 10–12 tūkst. eurų. Savo ruožtu garažas ar požeminis parkavimas jau yra brangesnė investicija, galinti kainuoti apie 20 tūkst. eurų ar daugiau“, – teigia M. Statulevičius.
Miesto centre automobilių stovėjimo vietos gali kainuoti dar daugiau. „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas M. Čiulada teigia, kad naujos statybos projektuose Senamiestyje jos gali kainuoti nuo 15 tūkst. iki 25 tūkst., ar net 35 tūkst. eurų, priklausomai nuo projekto pobūdžio, komforto lygio ir parkavimo vietų skaičiaus.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas papildo, kad žmonės investicijas visada renkasi pagal savo turimus finansinius išteklius ir automobilio stovėjimo vieta yra palyginti lengvai prieinama, nes, pavyzdžiui, norint įsigyti butą ar komercines patalpas nuomai, reikia turėti sukaupus bent jau kelias dešimtis ar net šimtą tūkstančių eurų.
Parkavimo vietos taip pat nereikalauja daug administravimo ir priežiūros, jų užimtumas yra didesnis. Žmonės dažnai jas nuomoja ilgesniam laikui – metams ar net keliems, taip suteikiant investuotojui stabilumo ir saugumo jausmą.
Perspektyviausi mikrorajonai
Anot M. Statulevičiaus, automobilių stovėjimo vietų trūkumas didžiausias ten, kur vyksta intensyvesnė plėtra, tačiau taip pat pasitaiko ir kitų priežasčių.
Pavyzdžiui, Senamiestyje, automobilių stovėjimo vietų pasiūla ribota dėl mažo ploto, tinkamo šiai funkcijai. Taip pat yra teritorijų, kuriose taikomas mažesnis šių vietų statybos koeficientas.
„Senamiestyje ar Naujamiestyje leidžiama įrengti mažiau parkavimo vietų nei yra butų – keturiems butams gali būti skiriamos trys arba net dvi parkavimo vietos. Jei gyventojai negali įsigyti vietų iš paties rangovo, ieškoma alternatyvių parkingo vietų įsigijimo būdų“, – pastebi asociacijos prezidentas.
Kaip vardija M. Statulevičius, Senamiesčio ir Naujamiesčio rajonai yra perspektyviausi, paklausa pastebima ir tankiai apgyvendintose teritorijos, tokiose kaip Šnipiškės, Antakalnis ar Žvėrynas. Kai kurie miegamieji rajonai taip pat rodo perspektyvą tokiai investicijai – dabar sugriežtinta automobilių statymo kontrolė gatvėse ir ant žolės, todėl gyventojai ieško kitokių sprendimų.
„Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada išskiria Perkūnkiemį – čia nuolat trūksta automobilių stovėjimo vietų. Anot specialisto, nors jų kainos čia nėra itin didelės, apie 10–15 tūkst. eurų, jų paklausa išlieka. Nepaisant to, jis pabrėžia, kad taip yra ne visur.
„Pavyzdžiui, Pašilaičiuose, kai kuriuose statybų projektuose buvo priverstinai įrengtas didelis automobilių stovėjimo vietų skaičius, tad ten jų pasiūla viršija paklausą ir tų vietų niekas nebeperka. Tokiose vietose natūralu, kad kainoms nėra tendencijos kilti“, – akcentuoja M. Čiulada.
Kokios grąžos gali tikėtis investuotojai?
Anot Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidento, tokios investicijos grąža gali labai svyruoti.
„Jei parkavimo vieta įsigyta už palankią kainą, pavyzdžiui, Senamiestyje, kur paklausa yra didelė ir trūksta vietų, o nuoma vyksta be pertraukų ir ilgą laiką, tuomet galima tikėtis 10 proc. ir netgi didesnės grąžos“, – tvirtina M. Statulevičius.
Anot jo, grąža iš automobilių stovėjimo vietų dažnai yra didesnė nei iš būsto, tačiau ši investicija lygiai taip pat gali būti ir nesėkminga – jei parkavimo vieta nupirkta ten, kur, manoma, kad yra paklausa, bet realiai jos nėra, grąža gali būti tik keli procentai arba jos gali išvis nebūti.
„Grąža iš parkavimo vietų gali būti tikrai nebloga, tačiau kaip ir su bet kuriuo nekilnojamuoju turtu, svarbu tinkamai pasirinkti“, – įsitikinęs asociacijos prezidentas.
Ateities perspektyvos
M. Čiulada pastebi, kad nors automobilių stovėjimo vietų kainos per pastaruosius penkiolika metų iš esmės kilo, išaugus automobilių dalijimosi ir paspirtukų populiarumui, šis kainų kilimas sustojo.
„Dabar žmonės suprato, kad galima patogiai gyventi ir be nuosavo automobilio, todėl nereikia tikėtis nuolat kylančių kainų. Vis dėlto, parkavimo vietų kainos nekrenta – augimas tiesiog tapo stabilesnis“, – pokytį pastebi M. Čiulada.