Naują indėlių rūšį Seimas lapkritį patvirtino priimdamas Civilinio kodekso pataisas. Jose numatyta, kad nutraukti neatšaukiamo terminuoto indėlio sutartį vartotojas galės tik netekęs darbo, dėl sunkios ligos, mirus pačiam indėlininkui, jo sutuoktiniui, vaikui ar kitam artimam giminaičiui.
Papildomas svarbias aplinkybes bus galima numatyti tarp banko ar kitos kredito įstaigos ir kliento pasirašytoje sutartyje.
Didesnės palūkanos
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas sakė, kad bankų klientai už naują indėlių rūšį galės tikėtis didesnių palūkanų.
„Ekonomikoje yra toks terminas – palūkanų kreivė, kur palūkanų kaina nustatoma pagal indėlio arba kito instrumento terminą – trumpalaikiai, ilgalaikiai ir panašiai, – aiškino jis. – Ilgalaikiai indėliai (ilgesni nei 1 metų) paprastai yra 150 bazinių punktų (1,5 proc. – DELFI) didesni.“
Tačiau taip būdavo anksčiau, pridūrė S. Kropas, dabar pasaulis yra neigiamų palūkanų zonoje ir ši kreivė išsikreipusi.
„Laikydamas tokį indėlį bankas gali rinkoje atlikti geresnes investicijas, skolinti, be to, jie pagerina jo balansą“, – sakė S. Kropas.
LBA prezidentas svarstė, kad neatšaukiamus terminuotus indėlius bankai pradės siūlyti jau kitų metų pradžioje.
„Bet jų patrauklumas atsispindės, kai pradės palūkanų normos kilti. Tada akivaizdžiai matysis skirtumas tarp trumpalaikių ir neatšaukiamų ilgalaikių – atsiras patrauklumas. Dabar palūkanų aplinka lyg po presu suspausta ir jokio pakilimo horizonte dar nesimato. Net ir 5 ar 10 metų valstybės obligacijų palūkanos yra labai mažos. Prireiks kelių metų kol šis instrumentas taps populiarus“, – sakė DELFI pašnekovas.
Pataria būti atsargiais
Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) vadovas Rūtenis Paukštė teigė, kad į naujovę nežiūri labai palankiai.
„Vis tik tai yra žmogaus laisvių apribojimas. Lyg ir savanoriškas, bet žmogus sunkiai numato ilgus laikotarpius į ateitį. Nesinorėtų, kad tokie indėliai pakeistų ir bankai galbūt mažiau dėmesio kreiptų į tradicinius terminuotus indėlius. Manau, kad tai labai pavojinga indėlių rūšis“, – kalbėjo jis.
R. Paukštė sakė, kad nedidelis palūkanų padidėjimas sunkiai įvertinamas, o kai žmogus neturi galimybės pasinaudoti pinigais atsitikus kokiems netikėtiems dalykams, tai nėra labai palanku.
„Kaip papildoma alternatyva, tai įmanoma, bet reikėtų į tai žiūrėti labai atsargiai. Labai reikia būti atsargiais, nes mes gyvename greitai besikeičiančiame pasaulyje ir įvertinti visas aplinkybes praktiškai labai sudėtinga, gal net neįmanoma. Tikėtina nedidelis išlošimas palūkanose turbūt neatpirktų tų rizikų, kurios iškyla“, – komentavo LBKA vadovas.
Savo ruožtu S. Kropas sakė, kad apie neatšaukiamus terminuotus indėlius buvo ilgai diskutuota.
„Faktiškai įvairiais būdais visi interesai atspindėti ir visi saugikliai sudėti vartotojui. Pavyzdžiui, kad jis būtų tinkamai informuotas, nes dėl pavadinimo irgi buvo diskusijų. Iš pradžių siūlyta „taupomasis indėlis“, bet dabar aiškiai nurodoma, kad tai ilgalaikis „neatšaukiamas“ indėlis“, – pasakojo jis.
S. Kropas tvirtino, kad klientas neapsiriks, nes yra aiškiai nustatytos taisyklės, kokiais atvejais galima atsiimti indėlį.
„Nėra taip įkalta, kad visiškai jokiais atvejais negalima. Atsižvelgta į visų rinkos dalyvių ir vartotojų interesus“, – sakė LBA prezidentas.
Per priėmimą Seime naujai indėlių rūšiai pritarė 77 parlamentarai, nė vienas neprieštaravo, 5 susilaikė.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, šių metų rugsėjį namų ūkiai bankuose laikė 10,7 mlrd. eurų, t.y. beveik 6 proc. daugiau nei 2015 metų rugsėjį.