„Bankomatas „prarijo“ nemažą sumą pinigų. Po skundo bankui ir pretenzijos pareiškimo gautas atsakymas, kad po inkasacijos pinigų nerasta. Išeitis viena – kreiptis į teismą“, – soc. tinkle „Facebook“ guodėsi viena gyventoja.
Visgi tokių vartotojų nusiskundimų, kaip tikino Lietuvos banko (LB) finansinių paslaugų ginčų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis teisininkas Laurynas Žižys, institucija sulaukia ne dažnai. Kaip patikslino, vos keletą per metus.
„Nusiskundimų pobūdis paprastai panašus, t. y. vartotojai teigia per bankomatą įnešinėję didesnę sumą, nei įskaityta į sąskaitą, ir prašo bankų grąžinti skirtumą tarp, jų teigimu, įneštų ir į sąskaitas įskaitytų lėšų, arba teigia, kad bankomatas neįskaitė įdėtų kupiūrų ir pan.“, – komentavo jis.
Anot jo, ginčų nagrinėjimo praktika rodo, kad nusiskundimai dėl netinkamo bankomatų darbo pasitvirtina retai.
Kaip aiškino, grynųjų pinigų įdėjimas į bankomato grynųjų pinigų stalčiuką, įdėtų kupiūrų kiekis ir jų vertė, stalčiuko užsidarymo momentas ir kiti su grynųjų pinigų operacijomis susijusių procesų žingsniai fiksuojami bankomatų elektroninio darbo žurnaluose sekundžių dalių tikslumu.
„Bankomatų periodinių ar neplaninių (pavyzdžiui, gavus duomenų apie galimus sutrikimus) inkasavimų metu nerandama kupiūrų pertekliaus ar mokumo požymių neatitinkančių specialiuose bankomatų stalčiukuose sulaikytų kupiūrų, informacinėse sistemose fiksuojami bankomatų rodikliai sutampa su inkasavimo metu rastu kupiūrų kiekiu ir jų verte.
Žinoma, bankomatai, kaip ir bet kuri kita technika, kartais gali patirti gedimų“, – sutiko jis.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos bankų asociacijos atstovė Aistė Veberaitė, kuri tikino, kad bankomatuose įdiegtos išmanios technologijos, stebėjimo kameros ir jų priežiūrai taikoma speciali metodika užtikrina, kad galimybės pinigams pasimesti nėra, o jei kartais šie užstrigtų, apskaitytų bankomato inkasavimą atliekanti bendrovė.
„Kai kuriais atvejais grynieji pinigai bankomate gali būti sulaikyti ir tokiu atveju, kai reikalinga papildoma ekspertizė dėl jų tinkamumo, t.y. įtariama, kad kupiūros gali būti padirbtos“, – prasitarė atstovė.
Visgi jeigu grynųjų pinigų įnešimo metu bankomatas sugedo, pavyzdžiui, atidavė mokėjimo kortelę neparodęs jokios informacijos ekrane, „prarijo“ lėšas, į sąskaitą buvo įnešta mažesnė suma nei vartotojas manė įnešinėjęs ar nutiko kitų panašių trikdžių, LB rekomenduoja nedelsiant kreiptis į mokėjimo kortelę išdavusį banką ir informuoti apie susiklosčiusią situaciją.
„Mokėjimo kortelę išdavęs mokėjimo paslaugos teikėjas turi galimybę patikrinti bankomato veiklos įrašus ir, nustatęs neatitikimų, į sąskaitas neįskaitytas lėšas grąžina.
Prieš įnešant lėšas per bankomatą visada rekomenduojame atidžiai, keletą kartų perskaičiuoti įnešamus pinigus. Mažesnė tikimybė suklysti bus ir tuo atveju, jeigu vienu metu nebus įnešinėjamas itin didelis banknotų kiekis.
Jeigu vartotojas vis tik būtų įsitikinęs, kad į bankomatą įnešė daugiau lėšų, nei buvo įskaityta į banko sąskaitą, tačiau bankas tokias lėšas įskaityti ar grąžinti atsisako, tai toks asmuo (jeigu banko paslaugas gauna asmeniniams, o ne verslo poreikiams tenkinti), galėtų kreiptis į Lietuvos banką, nagrinėjantį vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus“, – sakė L. Žižys.