Dėl žlugusio verslo milijoninių skolų slegiamas vyras kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą prašydamas jam iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Prašymą tenkinusio teismo sprendime nurodoma, kad pareiškėjo pradelsti įsiskolinimai sudaro daugiau nei 2 mln. Lt.
Vyras teigė, kad jo nemokumą sukėlė 2009 m. žlugę nekilnojamojo turto (NT) investiciniai projektai.
Byloje nustatyta, kad kartu su tuomete sutuoktine pareiškėjas iš banko gavo 4 mln. Lt paskolą vartojimui arba kitai paskirčiai. Įsipareigojimo įvykdymui buvo įkeistas žemės sklypas, butas ir statomi kotedžai.
Vyras teismui aiškino, kad statybų projektui jis naudojo 1,8 mln. Lt. Tačiau prasidėjus ekonominei krizei bankas atsisakė toliau finansuoti pradėtas statybas, o prasidėjus išieškojimui, jo turėtas butas buvo parduotas iš varžytinių.
Pareiškėjas yra skolingas bankui, Mokesčių inspekcijai, „Sodrai“, fiziniams asmenims, lizingo bendrovei, taip pat už nepilnamečio vaiko išlaikymą.
Jo vardu registruotas žemės sklypas su statiniais yra įkeistas bankui, kito nekilnojamojo turto jis neturi.
Bylos duomenimis, vyras uždirba 1 tūkst. Lt, tačiau atskaičius mokesčius ir išlaikymą nepilnamečiui vaikui jam lieka 412,25 Lt. Jo pragyvenimui būtina suma teismas patvirtino 1 tūkst. Lt.
Pareiškėjas nurodė, jog ieškosi papildomo darbo, dalyvauja darbo pokalbiuose.
„Atsisakius iškelti bankroto bylą pareiškėjas toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų padengti įsiskolinimų kreditoriams. O iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama atstatyti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus“, - rašoma teismo sprendime.
Fizinio asmens bankroto bylą iškėlęs teismas nustatė keturių mėnesių terminą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
Lietuvoje galimybė bankrutuoti fiziniams asmenims atsirado 2012 m. Seimo priimtame Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodoma, kad nemokūs gyventojai bankrutuoti gali tuomet, kai jų skolos viršija 25 tūkst. Lt (25 minimalias mėnesines algas).
Savo iniciatyva bankrutuoti norintis fizinis asmuo turi kreiptis į teismą, kuris iškėlęs bylą jam paskirs bankroto administratorių, o šis parengs ir su kreditoriais patvirtins mokumo atkūrimo planą ir prižiūrės, kaip jis vykdomas.
Dažniausiai bankrutuojantysis turi kreditoriams grąžinti tam tikrą sumą pinigų, kuri lieka patenkinus jo būtinuosius poreikius.
Visa bankroto procedūra trunka penkerius metus, ją įvykdęs asmuo tampa visiškai laisvu nuo turėtų įsipareigojimų. Pagal įstatymą, fizinis asmuo bankrutuoti gali kas dešimt metų.
Iki šiol lietuviai bandydavo bankrutuoti kitose Europos Sąjungos šalyse. Bankroto departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje fizinio asmens bankroto bylos yra iškeltos 177 asmenims.